Su Gvidu kalbamės Biržuose saulėtą rugpjūčio šeštadienį, kurį tuoj išguis rugsėjis. 23 metų vaikinas dabar gimtinėje svečias. Atviras, gyvas ir smalsus jaunuolis nė nesistengia atrodyti vyresnis ar rimtesnis. Jo mintys gena viena kitą, rankos gestikuliuoja, perteikdamos akimirkos emociją, o iš lūpų sprūsta saviti žodžiai, kurie priverčia nusišypsoti ir akimirksniu sušildo.
Šiemet jis baigė muzikos pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje ir tapo diplomuotu mokytoju. Į Biržus Gvidas sugrįžta aplankyti brangių artimųjų. O gimtasis kraštas jį kaskart pribloškia savo pokyčiais, kuriuos jis apibūdina trumpai: „Kosmosas!“
Spontaniški sprendimai – patys geriausi
Gvidas sako patyręs, kad geriausi dalykai į jo gyvenimą ateina neplanuotai.
Vaikinas linkęs priimti įvairius pasiūlymus, net jei iš anksto nežino, kur jie nuves. Taip nutiko ir su muzikos pedagogikos studijomis VDU Švietimo akademijoje. Nors besimokydamas Biržų „Saulės“ gimnazijoje vaikinas dainavo, aktyviai dalyvaudavo renginiuose, iki vienuoliktos klasės jis beveik neabejojo, kad bus inžinierius. Moksleivį traukė robotika, technika. Vėliau ėmė patikti raiškusis skaitymas, bet čia susidūrė su problema – deklamuojant nebuvo leidžiama gestikuliuoti, nors prigimtis šaukėsi ekspresyvesnės raiškos. Tekstus moksleiviui norėjosi ne tik skaityti, bet išgyventi juos visu kūnu. Už rankų mostus per skaitymus, kaip pats sako, ne kartą buvo gavęs „velnių“.
Jurgita Ratkevičienė
Visą publikaciją skaitykite popieriniame rugsėjo 1 d. antradienio laikraštyje.
