Lietuvoje jau kurį laiką skamba čekiukų skandalas, kai dėl noro lengvai pasipelnyti karjerą susigadina ar net pareigų netenka politikai. Tačiau panašu, kad lengvų pinigų užsinori ir nevieši asmenys, ypač jei tokia galimybė atsiranda.
Biržiečių šeimos skyrybų istorija atskleidė galimybę apgaudinėti valstybės institucijas ir lengvai gauti pinigų. Ar yra toks mechanizmas, kad būtų galima patikrinti, ar asmuo pinigus gauna teisėtai?
Perregistravo ir parašė prašymą
Į redakciją kreipėsi biržietis ir papasakojo kai kurias skaudžias savo skyrybų su buvusia sutuoktine detales. Šios šeimos skyrybų istorija atskleidė kai kurias vaiko pinigų mokėjimo spragas.
Vyras nuo 2022 metų rugpjūčio 15 dienos į Norvegiją, kur jis dirba, išsivežė nepilnametį sūnų. Mokykloje, kurioje jis mokėsi, buvo parašytas prašymas, kad vaikas jos nebelankys, nes išvyksta gyventi ir mokytis į užsienį.
Vaiko mama, su kuria tuo metu vyko skyrybų procesas, liko gyventi Biržuose.
Motina neprieštaravo, kad sūnus Norvegijoje gyventų su tėvu, tačiau oficialaus sutikimo nedavė.
Į Norvegiją nuvykęs tėvas, padedamas vaiko teisių tarnybų, sūnų priregistravo, kad šis galėtų mokytis, jam buvo suteiktas kodas.
Tačiau po kiek laiko paaiškėjo, kad Biržuose gyventi likusi nepilnamečio mama padarė taip, kaip jai atrodė geriau. Moteris pasiėmė jai priklausančio namo nuosavybės dokumentus, sūnaus asmens dokumentą ir kreipėsi į Biržų miesto seniūniją. Čia seniūnijos darbuotoja, nematydama jokių kliūčių, berniuką priregistravo motinai priklausančiame name.
Moteris parašė prašymą Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje, kad jai būtų mokamos vaiko išmokos. Ir čia niekam niekas neužkliuvo, nes nekilo klausimų, ar vaikas Biržuose gyvena ir mokosi, – žiūrėta tik į jo registraciją. Tad į moters sąskaitą dvejus metus buvo kas mėnesį pervedami vaiko pinigai.
Apie tai berniuko tėvas sužinojo tik po metų atsitiktinai.
Norvegijos tarnybos tos dalies išmokų vaikui nebemokėjo motyvuodamos tuo, kad jam pinigai mokami Lietuvoje.
Po kurio laiko patartas advokatų berniuko tėvas Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriuje parašė prašymą, kad vaiko pinigai nebūtų mokami į moters sąskaitą. Jam buvo paaiškinta, kad tokį prašymą turi rašyti ne vienas, o abu tėvai arba tas, į kurio sąskaitą pervedami pinigai.
Vėliau vis tik vaiko pinigai į motinos sąskaitą buvo nebepervedinėjami. Kai Biržų savivaldybė sustabdė pinigų mokėjimą motinai, vaikas Norvegijoje pradėjo gauti visą sumą.
Nepilnamečio tėtis teismo keliu pareikalavo, kad jo sūnui motina pervestų visus anksčiau neteisėtai iš Biržų rajono savivaldybės gautus vaiko pinigus. Buvo paskaičiuota, kad ji iš viso gavo 1704 eurus, kurių sūnus nematė.
Po ilgų ginčų birželio 2 dieną moteris, nelaukdama teismo sprendimo, savo sūnui šią sumą į sąskaitą pervedė.
„Apie šią situaciją dėl vaiko pinigų, kurių sūnus negavo, bet jie buvo mokami jo motinai, kuri žinojo, jog juos gauna neteisėtai, buvo informuota Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba. Jie man aiškiai sakė, jog tai kriminalas. Pirmiausia todėl, kad vaikas perregistruotas kitur, nei gyvena.
Kitas dalykas – kad buvo apgaudinėjamos institucijos ir neteisėtai naudojamasi nepriklausančiais pinigais. O juos vėliau pervedusi vaikui buvusi žmona netiesiogiai pripažino, kad juos gaudavo neteisėtai“, – kalbėjo biržietis.
Žmogus kalbėjo apie tai, kad buvo klaidinamos socialinės tarnybos, ir svarstė, ar nėra sukurta mechanizmo, kaip nuo tokių manipuliacijų apsaugoti valdiškus pinigus.
„Ko mes ne vienus metus teismo keliu ir siekėme, vaikui jo pinigai, kuriuos motina gaudavo neteisėtai, sugrąžinti. Bet lieka moralinė ir teisinė pusė. Ji man nežinant pasinaudojo dokumentais ir perregistravo vaiką. Be to, žinojo, kad valstybės skiriamus pinigus gauna neteisėtai, tačiau jų neatsisakė“, – kalbėjo biržietis.
Nustatyta neteisėtai gautos išmokos atvejų
Biržų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Gudienė sako, kad pastaraisiais metais buvo nustatyta atvejų, kai neteisėtai buvo gauta išmoka vaikui. Išmoka vaikui neteisėtai buvo mokama dėl to, kad pareiškėjai nepranešė apie esminius pasikeitimus, kurie turėjo įtakos išmokos vaikams mokėjimui.
Vedėjos teigimu, išmokas vaikui skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti išmoką, deklaruoja gyvenamąją vietą. Jeigu šeima išvyksta į užsienį ir deklaruoja išvykimą, teisė į išmokas Lietuvoje pasibaigia ir tenka tos šalies, į kurią išvykta, socialinės apsaugos sistemai. Nors mokykla, sužinojusi apie vaiko išvykimą, teikia duomenis valstybės registrams, pagrindinė teisinė atsakomybė pranešti apie pasikeitimus savivaldybės Socialinės paramos skyriui visada tenka pačiam išmokos gavėjui, t. y. tėvams ar globėjams.
Svarbu akcentuoti, kad net jei vaikas ir toliau formaliai registruotas Biržuose (jei tėvai nedeklaravo išvykimo), bet institucijos ar savivaldybė patikrinimo metu nustato, kad šeima faktiškai gyvena užsienyje, išmokos gali būti sustabdytos, o permokos – išieškotos.
Išmokų kontrolė galima
Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Gudienė sakė, kad skyrius turi galimybę vykdyti vaiko išmokų kontrolę. Kartą per ketvirtį peržiūrimi išmokų gavėjų sąrašai, jie tikrinami duomenų bazėje.
Tikrinami ir registracijos, ir mokyklas lankančių moksleivių duomenys.
„Deja, ne visa informacija yra mums pasiekiama. Dažniausiai tai būna tuomet, kai vyksta skyrybos. Tačiau viena šalis visuomet gali kreiptis į Savivaldybę ir informuoti apie realią vaiko situaciją“, – sakė S. Gudienė.






