„Laukiau laukiau ir pagaliau sulaukiau“, – džiaugėsi Tamošiūnų medžiotojų būrelio vadovas, Valstybinės miškų tarnybos Biržų padalinio Tamošiūnų girininkas Rimantas Šarkanas.
Medžioklio įrengtoje laukinių žvėrių šėrykloje esanti vaizdo kamera užfiksavo rudąją mešką. Tai pirmas atvejis, kai meška užfiksuota Tamošiūnuose. Šis gyvūnas buvo matomas kaimyniniuose medžiotojų būrelių plotuose.
Prie R. Šarkano šėryklos pastatyta vaizdo kamera buvo užfiksavusi ir vilkų, ir lūšių, ir briedžių su elniais, ir šernų. Tačiau meška užfiksuota pirmą kartą.
Nuėjo kelio į Virškupėnus link
Meška Tamošiūnuose lankėsi sekmadienio vakare. Pro šėryklą ji praėjo 18.30 valandą.
Medžiotojas apsilankiusį neįprastą svečią pastebėjo pirmadienį, kai peržiūrėjo kameros vaizdo įrašus.
Įmitusi lepečkojė ramiai pasirodė kameros objektyve ir praėjo pro pat šėryklą. Joje neužsibuvo, nes R. Šarkanas sako savaitę nebuvo ten lankęsis ir nepaliko jokių gardėsių laukiniams gyvūnams.
Meška ėjo kelio Parovėja – Virškupėnai link. Šėrykla yra maždaug už 200 metrų nuo šio kelio.
R. Šarkanas mano, kad meška šiose apylinkėse pasirodo jau ne pirmą kartą. Prieš 2 ar 3 savaites prie šio kelio pasėlių lauke medžiotojai matė neįprastai atrodantį gyvūną. Iš pradžių jiems pasirodė, kad tai šernas, bet jis buvo kitokios formos, stambesnis. Vėliau jis svarstė, kad tai galėjusi būti lepečkojė.
Biržų girioje jau gyvena?
„Biržų giria turtinga. Joje vietos yra visoms gyvūnų rūšims“, – įsitikinęs miškininkas Rimantas Šarkanas.
„Daug kas galvoja, kad meškos per mūsų miškus eina Latvijos ir Estijos miškų link. Bet aš noriu tikėti, kad yra ir čia gyvenančių meškų. Norėčiau, kad šios meškos buvimas paneigtų mąstymą, kad joms reikia didelių miško masyvų. Manau, jos gali gyventi ir ūkiniuose miškuose“, – svarsto patyręs medžiotojas.
R. Šarkanas jau 20 metų vadovauja Tamošiūnų medžiotojų būreliui. Per tą laiką jam nė karto neteko savo būrelio teritorijoje užfiksuoti meškos. Bet jos pasirodydavo pas kaimynus.
Biržų rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas, Spalviškių medžiotojų būrelio narys Juozas Šuminas sutinka su R. Šarkano nuomone, kad meška Biržų girioje greičiausiai apsigyveno.
Juolab kad jos pėdsakus matė už kelių kilometrų esančioje Latvelių girininkijoje.
„Tai gali reikšti, kad meška užsibuvusi. Jei yra manoma, kad meškos pro Biržų girią tik praeina, tai jos eina ieškoti naujų plotų pavasarį. Ir jei ši eina, tai labai ilgai. Vadinasi, niekur meška neišėjo. Gal jai čia patiko“, – svarstė J. Šuminas.
Spalviškių kaimo teritorijoje esančioje J. Šumino šėrykloje meška buvo nufilmuota 2018 metų balandžio mėnesį. Tikėtasi, kad ji sugrįš.
Mešką J. Šuminas ir R. Šarkanas bandė dar kartą privilioti medumi, bet ji vėliau nebepasirodė.
Meškos pėdsakus matė prieš mėnesį
Šių metų rugsėjo viduryje Valstybinės miškų tarnybos Biržų padalinio Latvelių girininkijos darbuotojai Biržų girioje žymėjo valksmus retinamame miške. Miške dirbo trys žmonės – Latvelių girininkas Algirdas Trybė, jo pavaduotojas Tadas Maruška ir eigulys Dalius Dagys. Vieta, kur jie dirbo, yra netoli Pučiakalnės kaimo, Sandariškių linijoje.
Miškininkai minkštoje žemėje iš po vakarykščio lietaus išvydo meškos pėdsakus.
Vyrai neišsigando, tik pajuokavo, kad jų darbo sąlygos kenksmingos ir pavojingos, jei jau meškos šalia vaikšto.
Miškininkai jau anksčiau buvo pastebėję meškų pėdsakų. Jie pamena ir įvykį, kai Nemunėlio Radviliškio gyventojas jų girininkijos teritorijoje buvo pastebėjęs mešką su meškiukais.
T. Maruška svarstė, kad ši meška galėjo keliauti į Latviją. Anot jo, tokiu metų laiku jos jau ieško vietos migiui, kur ramiai užmiega žiemos miegu.
Latvelių girininkijos teritorijoje pakankamai ramu, šiuo metu intensyvių kirtimų nevyksta. Girininkijoje yra kertinės miško buveinės, Akmeniškio botaninis draustinis. Tad laukiniams gyvūnams čia pakankamai ramu.
Baiminamasi brakonierių
Vienas Nemunėlio medžiotojų būrelio narys mešką, kirtusią kelią Germaniškis – Nemunėlio Radviliškis, pastebėjo 2018 metų pavasarį.
Meška buvo pastebėta ir Šaltosios Azijos miške 2015 metų pavasarį. Vėliau nufilmuota Meilūnų medžiotojų būrelio medžiotojo Vlado Marinsko šėrykloje.
Anksčiau netoli Kvetkų mešką buvo pastebėjęs ir aplinkosaugininkas Artūras Griška.
Kai kurie savo šėryklose mešką užfiksavę medžiotojai prašė žiniasklaidos neskelbti, kur ji buvo pastebėta. Baimintasi meškos kailiu galinčių susigundyti brakonierių.
Turginga augimvietėmis ir fauna
Biržų girios plotas siekia 17 320 hektarų. Pagal dydį ši giria yra dešimta Lietuvoje. Mišku giria apaugusi 15 419 ha. Joje veikia Latvelių, Tamošiūnų, Spalviškių, Būginių girininkijos.
Beveik visa teritorija priskirta Biržų regioniniam parkui. 144 ha užima Biržų girios botaninis draustinis, 100 ha – Latvelių botaninis draustinis, 295 ha – Nemunėlio-Apaščios geologinis draustinis. 2004 metais įsteigtas Biržų girios biosferos poligonas – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis. Poligone, užimančiame beveik visą Biržų girios teritoriją, stebimi, kontroliuojami ir prognozuojami gamtinių sistemų pokyčiai, saugoma Biržų girios ekosistema.
Girioje yra kanopinių žvėrių, daugiausia Lietuvoje lūšių. Joje veisiasi į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai – mažasis erelis rėksnys, juodasis gandras, vištvanagis, baltasis kiškis, taip pat jerubė, uralinė pelėda ir žvirblinė pelėda.
