Net praėjus kiek laiko po rinkimų, ne visi sugeba grįžti prie įprastinio gyvenimo ir kasdienių darbų. Tiek įdėjus energijos į pasakų kūrimą, tiek pripasakojus žmonėms apie būsimus didžius darbus, negi imsi ir grįši į pilką kasdienybę. Žymiai paprasčiau ir toliau „malti liežuviais“ apie blogą valdžią ir tęsti savo „šventą“ misiją – kovoti už viską, prieš viską, dėl visko, su visais ir prieš visus! Žodžiu – KOVOTI ir GELBĖTI!
Nė vienas verslininkas Biržuose nebesijaučia ramus, niekas nežino, kada ir kiek skundų, pareiškimų, reikalavimų „gelbėtojai“ išsiųs institucijoms, kurios atlieka verslo kontrolę. Juk tų kontroliuojančių institucijų yra begalė ir jos privalo reaguoti į visus skundus.
O kad paprastus piliečius galėtų nors kiek sudominti ta savo kova, jie panaudoja labai paskutiniu metu madingą frazę – kova už visuomenės interesą. Juk tokia kova turi ne tik patikti save nelaimingais laikantiems piliečiams, bet, svarbiausia, turėtų nuginkluoti bet kokius oponentus, nes visi kiti, suprask, veikia vien tik prieš visuomenės interesą. Na, o kai visą savo laiką skiri vien tik kovai, tai apie kokį darbą gali galvoti? Tam nėra nei laiko, nei noro… Tuo galima puikiausiai įsitikinti stebint „gelbėtojų“ veiklą Biržų savivaldybės taryboje.
Paskutinio posėdžio metu svarstant lengvatų suteikimo klausimą ūkininkams ir paaiškėjus, kad diskusijų būdu, dalyvaujant pačių ūkininkų organizacijoms, surastas sprendimas visiškai tenkina ūkininkus, „gelbėtojai“ apsimetė nieko negirdėję ir pasiūlė papildomai juos „gelbėti“, mat jie geriau žino už pačius ūkininkus, ko jiems reikia. Taip buvo bandoma menkinti tuos pačius ūkininkus, tarybos narius, merą ir patį pasiektą susitarimą.
Dar labiau buvo „pasižymėta“ svarstant klausimą dėl kelių asfaltavimo programos, kur buvo bandyta „išgelbėti“ merą nuo per didelių suteiktų galių. Nesvarbu, kad ankstesnėse tarybose sprendimus dėl techninių dalykų kelių asfaltavimo programose priimdavo ir pasirašydavo net ne merai, o administracijos direktoriai, bet dabar buvo užsimota jau prieš merą – na kaipgi be „gelbėtojų“ palaiminimo gali kas nors išvis savivaldybėje vykti?
Šitoks nesupratimas savo pareigų taryboje ir tiesioginis trukdymas administracijai dirbti, „apdalinant“ administracijos darbuotojus įžeidžiančiais epitetais, užverčiant dažniausiai visiškai mažareikšmiais paklausimais, pareiškimais, skundais ir panašiais laiškais, be abejo, apsunkina savivaldos darbą ir gana dažnai sulėtina sprendimų priėmimus. Nors niekas nekvestionuoja tarybos nario teisės užduoti kad ir patį kvailiausią klausimą, bet tokius veiksmus galima laikyti tiesioginiu spaudimu administracijai ir darbuotojų žeminimu.
Matydami, kad taryboje pasiekti savo tikslų (sugriauti koaliciją ) niekaip nepavyksta, ir jausdami, kad visuomenei jų priešų paieškos pasidarė nelabai aktualios, „gelbėtojai“ nusprendė rasti naują rimtą priešą – verslą ir kirsti jam iš peties.
Mano manymu, tokie „gelbėtojų“ veiksmai nėra atsitiktiniai, tai kruopščiai ir ilgai rengto plano viena iš dedamųjų – sukiršinti visuomenę bei sukurti visiškai toksišką aplinką Biržuose tiek verslui, tiek visai bendruomenei. Mat kol žmonės emociškai gerai jaučiasi, kol verslas gali dirbti ir ramiai rūpintis savo veikla, tol „gelbėtojams“ nėra vietos, nes nėra ką gelbėti…
O kodėl gi ne! Puiki terpė vėl pradėti „ginti“ visuomenės interesą! „Gelbėtojai“ puikiai žino, kad verslas niekada viešai „neplauna skalbinių“, nes gerbia savo amatą ir kolegas bei niekada piktai neatsikirs politikams, nes kažkada turės su jais derinti savo plėtros ar investicinius planus.
Nesvarbu, kad dar prieš metus rinkiminiu laikotarpiu vos ne kas antrame sakinyje „gelbėtojai“ žadėjo būsimą paramą verslui ir ypač palankią atmosferą investicijoms.
Žadėta steigti specialų skyrių savivaldybėje, kur dvi, o gal net trys darbuotojos visą dieną virs kavą ateinantiems verslininkams, o patys verslininkai apsvaigę nuo kavos aromato ir tokio dėmesio tiesiog pristeigs dešimtis, o gal net šimtus naujų įmonių Biržuose.
Nepraėjus nė metams matome tikruosius „gelbėtojų“ darbus. Daugelis verslų (ypač tas, kuris atsisakė būti „išgelbėtas“) Biržuose patiria spaudimą – kas tiesioginį, kas netiesioginį. Nė vienas verslininkas Biržuose nebesijaučia ramus, niekas nežino, kada ir kiek skundų, pareiškimų, reikalavimų „gelbėtojai“ išsiųs institucijoms, kurios atlieka verslo kontrolę.
Juk tų kontroliuojančių institucijų yra begalė ir jos privalo reaguoti į visus skundus. Verslas vietoj savo tiesioginio darbo turi aiškintis, gaišti laiką, įrodinėti, rinkti duomenis, papildomai atsiskaitinėti ir t.t., o tai tiesiogiai didina verslo kaštus.
Blogiausia, kad ta Biržuose įsivyraujanti totalaus nepasitikėjimo, supriešinimo, skundimo ir keršto aplinka tiesiogiai neigiamai veikia verslo aplinką.
Paskutinis suorganizuotas „gelbėtojų“ puolimas prieš LIDL yra klasikinis pavyzdys, kaip naudojantis jautria žmonėms situacija bei skelbiantis atstovaujant visuomenės interesams galima sužlugdyti bet kokią verslo idėją.
Užuot sulaukę oficialių LIDL pranešimų apie numatomas investicijas, o po to, kaip tarybos nariai dalyvautų diskusijose, atstovautų visuomenės interesams derinant planus, rengiant korekcijas, siūlant alternatyvas ir pan., iš karto tiesiu taikymu puolama pati LIDL bendrovė, kaip kažkokia blogio imperija, norinti sunaikinti Biržus su visais biržiečiais. Imperatyviai reikalaujama savivaldybės atskleisti kažkokias „sąmokslo“ detales, vėliau to paties jau reikalaujama iš LIDL, lyg LIDL būtų jų padalinys ir būtų jiems pavaldus.
O kaip nuskambėtų Biržai ir Europos lygmenyje, jei po šitų atakų LIDL viešai išplatintų pranešimą, jog Lietuvoje vokiškos investicijos yra nepageidaujamos, skirtingai nuo labai pageidaujamų vokiečių karių, kurie turėtų rizikuoti savo gyvybėmis ir ginti Lietuvą, jei, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas.
Nepaisant to, kad LIDL aiškiai kelis kartus viešai pasakė, kad jie savo planų niekada nekomentuoja tol, kol jie nėra oficialiai patvirtinti, „gelbėtojai“ užsimojo komentuoti patys, pajungė visas „facebook“ pajėgas, laikraščius, internetinius portalus, televizijas ir išsiruošė į didžiąją kovą – NELEISIM LIDL Į BIRŽUS!
Tuo pačiu išdidžiai nurodo, „na, jei jau labai nori, tegul stato prie Rokiškio kelio arba prie Vabalninko kelio, arba prie gelžbetonio, arba už Rinkuškių“. Pasirodo, pačios LIDL nuomonė yra visai nesvarbi, „gelbėtojai“ patys už juos nuspręs, nurodys ir dar sąskaitą išrašys, kad mažai nepasirodytų.
Mano manymu, tokie „gelbėtojų“ veiksmai nėra atsitiktiniai, tai kruopščiai ir ilgai rengto plano viena iš dedamųjų – sukiršinti visuomenę bei sukurti visiškai toksišką aplinką Biržuose tiek verslui, tiek visai bendruomenei. Mat kol žmonės emociškai gerai jaučiasi, kol verslas gali dirbti ir ramiai rūpintis savo veikla, tol „gelbėtojams“ nėra vietos, nes nėra ką gelbėti…
Bijau, kad ši kova prieš vokiečių kapitalo investicijas į Biržų kraštą gali turėti labai blogų pasekmių Biržams dėl to, kad verslininkai (ypač užsienio ) tiesiog ignoruos mūsų kraštą, kol matys didžiulę riziką savo verslams dėl kuriamos labai nepalankios aplinkos. Ir čia nepadės jokie mero ar kitų vietos verslininkų kvietimai investuoti. O kaip nuskambėtų Biržai ir Europos lygmenyje, jei po šitų atakų LIDL viešai išplatintų pranešimą, jog Lietuvoje vokiškos investicijos yra nepageidaujamos, skirtingai nuo labai pageidaujamų vokiečių karių, kurie turėtų rizikuoti savo gyvybėmis ir ginti Lietuvą, jei, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas.
Dėl galimybės prekiauti ūkininkams savo produkcija, tai negali būti jokių abejonių – turgus privalo išlikti, taip pat ir ūkininkų vietos prekybai maisto produktais.
Man pačiam prieš porą dienų paskambino iš Palangos stambaus verslo atstovas, su kuriuo jau keletą kartų bendravome dėl galimybės jiems investuoti Biržuose į pramogų centrą ir SPA. Šį kartą jo skambutis buvo labai trumpas, bet žinutė labai aiški – pamirškite apie investicijas Biržuose! Jei jūs šitaip elgiatės su vienu didžiausių prekybos tinklu Europoje, tai kaip jūs elgsitės su manimi, vietiniu? Nepadėjo jokie aiškinimai, kad čia tik kai kurie žmonės skleidžia visą negatyvą, kad niekas čia dar nenuspręsta – verslui tai nebeįdomu. Jis investuoja ten, kur maža rizika, kur galima su visuomene susitarti, o ne tapti taikiniu.
Tenka pripažinti, kad tiek, kiek pakenkė verslo aplinkai Biržuose „gelbėtojai“ per pastaruosius metus, nesugebėjo pakenkti visos valdžios kartu per 30 metų, nors joms priekaištų taip pat surastume labai daug. Visos buvusios savivaldybės tarybos su administracijomis tikrai mažai padėjo verslui, bet jos neužsiėmė verslų žlugdymu, nenurodinėjo, kurioje vietoje ir kada kurtis ar užsidaryti, kuo prekiauti ir kam parduoti.
Aš manau, kad platus dialogas su LIDL būtinas, prekybos centrų tikrai Biržuose darosi per mažai, konkurencija per maža, apsipirkimų vietų mažėja. Tiesiog nesuprantama, kaip daug mažesni miesteliai turi daugiau ir didesnių prekybos centrų, juk žmonės kuo toliau, tuo labiau nori patogiai ir pigiau apsipirkti! Prieš kelerius metus toje pačioje centrinėje Biržų vietoje buvo 3 prekybos centrai – „Norfa“, „Rimi“ ir „Maxima“. Žmonės buvo patenkinti, visiems tai tiko ir buvo patogu. Artimiausiu metu paliks tik vienas „Rimi“… Netikiu, kad čia yra toks biržiečių noras, negali būti, kad patys žmonės norėtų mažesnio prekių pasirinkimo, nepatogumų apsiperkant ir aukštesnių kainų.
Aš manau, kad platus dialogas su LIDL būtinas, prekybos centrų tikrai Biržuose darosi per mažai, konkurencija per maža, apsipirkimų vietų mažėja.
Dėl galimybės prekiauti ūkininkams savo produkcija, tai negali būti jokių abejonių – turgus privalo išlikti, taip pat ir ūkininkų vietos prekybai maisto produktais. Tiek meras, tiek taryba užtikrins, kad nebūtų išduoti statybos leidimai statyti naujo centro, kol nebus susitarta dėl sąlygų ūkininkams. Bet tai ir būtų dialogas tarp savivaldos, bendruomenės ir paties LIDL, kaip surasti tokį modelį ir susitarti tokiomis sąlygomis, kad tenkintų visas puses. Iki šiol tik žinome, kad LIDL išsirinko potencialią vietą prekybos centrui (tam jis turi absoliučią teisę) ir pareiškė norą bendradarbiauti su savivaldybe dėl sprendinių, kurie tiktų visoms suinteresuotoms pusėms.
Tai gal pabandykime išklausyti pirmiausia konkrečius pasiūlymus ir tik tada spręsti, ar LIDL mums reikalingas? „Gelbėtojai“ išklausyti nenori, jie jau sprendimą padarė vos tik išgirdę apie LIDL. Visa laimė, kad „gelbėtojai“, paėmę spaudą, dalį bendruomenių ir „facebook“, dar nesugebėjo paimti vykdomosios valdžios, tad durys dialogui su verslu dar ne galutinai uždarytos.
Audrius Jukna, Biržų rajono savivaldybės tarybos narys, Socialdemokratų frakcijos pirmininkas