Tobulumui ribų nėra – tą patvirtino ir į posėdį susirinkusių Biržų rajono savivaldybės Ekonomikos ir finansų komiteto politikų kalbos. Abejonių kilo dėl panaikinto sąrašo specialistų, kurie Biržuose būtini ir kurių trūksta.
Koks trūkumas svarbesnis – gydytojo ar mokytojo?
Prieš Savivaldybės tarybos posėdį antradienį posėdžiavęs Ekonomikos ir finansų komitetas aptarė ir specialistų trūkumo klausimą. Buvo kalbama, o vėliau ir balsuojama už reikiamų specialistų pritraukimo Biržų rajono savivaldybėje tvarkos aprašą. Ne vienus metus rajone veikiančios ir taikomos priemonės tvarka nuolat tobulinama. Tą daro specialiai sukurta komisija, vadovaujama socialdemokratės Audronės Garšvaitės.
Ketvirtadienį Taryba balsavo už naujausią tvarkos aprašą su aktualiomis, gyvenimo diktuojamomis pataisomis.
Šį kartą diskusijų lauke paminėti ir mokytojai. Apie juos, kurių trūksta ir kuriuos būtų galima pritraukti bei skatinti, klausė konservatorė Irutė Varzienė, kurios pedagoginė patirtis solidi.
„Aš siūlomai tvarkai pritarsiu, padaryti pakeitimai teisingi. O ar ateityje negalėtume svarstyti klausimo dėl trūkstamų mokytojų? Žinau, kad turi būti skelbiamas konkursas ir panašiai, bet jeigu yra pagrįstos prognozės, kad tam tikrų specialistų ir po penkerių metų tikrai trūks, tai ar mes negalime tokiam specialistui stipendijos skirti žinant visos Lietuvos kontekstą?“ – klausė I. Varzienė.
Atsiliepdamas ir Tarybos narės kalbą meras paminėjo tvarkoje panaikintą trūkstamų specialistų sąrašą. Esą lieka tik įstaigos vadovo motyvuotas prašymas. Jei ateityje numatomas specialisto poreikis, galima tokį prašymą teikti ir būtų apmokėtos specialisto studijos. O trūkstamų specialistų sąrašo sudarymas buvęs ydingas, nes jo sudarymas esą susijęs su „gaisrų gesinimu“, kai darbuotojo vis tiek neatsiranda tris kartus paskelbus konkursus.
„Gerai, kad prioritetas yra sveikatos apsaugos sistemai, tačiau šiuo atveju, jeigu būtų tikslinė stipendija, tarkim, psichologui ar dar kažkam, pasirašyta sutartis, kad grįš dirbti šešeriems metams, man atrodo, būtų labai progresyvus dalykas“, – kalbėjo I. Varzienė. Pasak mero, šį siūlymą būtų galima aptarti tokiems klausimams sukurtoje komisijoje.
Lemtų rankų ir liežuvio miklumas?
„Pagal šitą aprašą, taip, kaip aš suprantu, dabar įstaigos gali bet kokį darbuotoją įvardyti kaip trūkstamą. Gali būti trūkstamas gydytojas, mokytojas, šaltkalvis, vairuotojas ir kt. Tai ar nebus taip, kad po kelerių metų mes visose įstaigose turėsime darbuotojų – trūkstamų specialistų brigadas? Kitokių nebebus? Tai ne tik apie mokytojus. Kaip kažkas pasakytų, čia tik rankų ir liežuvio miklumas suregzti motyvuotą prašymą dėl ūkio darbuotojų ir panašiai. Gamyboje, visur trūksta žmonių“, – ironizavo socialdemokratas Audrius Jukna.
Komisijos pirmininkė A. Garšvaitė sakė, kad kalbama apie kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Anot politikės, komisijoje dirba adekvatūs žmonės, suprantantys, kas yra kvalifikuotas specialistas ir jo būtinumas įstaigai.
Meras palaikė A. Garšvaitę, kad specialisto reikšmė yra apibrėžta tvarkoje, nurodant, kad trūkstamo specialisto skatinimo esmė – kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos poreikiai ir paslaugų gyventojams prieinamumas ir kokybė. Meras sakė nemanantis, kad nuo valytojos darbo kenčia įstaigos paslaugų kokybė.
Būdas apsidrausti nuo piktnaudžiavimo – ant atsarginio suolelio
Tarybos narys „atgimietis“ Kęstutis Isakas sakė pritariantis A. Juknos mintims.
„Manau, kad trūkstamų specialistų sąrašą reikia palikti. Jį galima visą laiką pildyti. Dabar viskas paliekama įstaigų vadovams ir merui iš esmės. Ar sąžiningai, ar nesąžiningai bus tuo naudojamasi, neaišku. Kokia problema tą sąrašą palikti? Į jį būtų galima įtraukti ir pedagogus, kurių tikrai trūksta“, – kalbėjo frakcijos „Biržų atgimimas“ narys.
„Norėčiau patikslinti, kad viskas lieka Tarybai. Taryba sprendžia, ar skirti skatinimo priemonę, ar ne. Jūs esate tas galutinis vertintojas“, – atsiliepė meras.
Pasak A. Garšvaitės, sąrašas buvo atsiradęs vieno neįvardyto komisijos nario siūlymu. „Atsirado trūkstamas specialistas, bet jo nebuvo sąraše“, – „gaisrų gesinimo“ pavyzdį pateikė komisijos pirmininkė. Todėl, jos manymu, specialistų sąrašas nepasitvirtino.
K. Isakas reagavo, kad savo darbą planuojančios įstaigos žino, kokių specialistų joms reikia.
„Sprendimui pritarsiu, tačiau dėl sąrašo yra diskutuotinas dalykas. Sąrašas būdavo rodiklis, tam tikra nuoroda, kurioje labai aiškiai būdavo nurodoma, kokių specialistų dabar ar netolimoje ateityje galimai yra trūkumas. Informaciją įstaigos teikdavo ir man sąrašas atrodė reikalingas. Dabar visgi vertinčiau, kad jo labiau reikia, negu nereikia“, – kalbėjo I. Varzienė.
Komisijos pirmininkė A. Garšvaitė sutiko, kad trūkstamų specialistų pritraukimo tvarką galima tobulinti.
Kad trūkstamų specialistų sąrašas turi būti grąžintas į tvarkos aprašą, kalbėjo ir A. Jukna. Anot jo, įstaigos turėtų pateikti preliminarias žinias apie trūkstamus specialistus, sąrašas gali būti periodiškai atnaujinamas.
„Taip apsidraustume nuo piktnaudžiavimų ir tų pačių politikavimų“, – sąrašo būtinumą motyvavo A. Jukna.
Komitetas nepalaikė siūlymo dėl sąrašo įtraukimo į tvarką jau dabar. Už tai balsavo tik du politikai. Komiteto dauguma buvo už tvarką be trūkstamų specialistų sąrašo.
