„Mes su vyru pasiruošę nepaisyti savo poreikių, kad išsipildytų mūsų vaikų svajonės“, – sako Pasvaliečių kaime gyvenantys Loreta ir Alvydas Dobilevičiai.
Jų sūnus Laurynas savo gyvenimą sieja su muzika. Ir, panašu, visam laikui.
Gabaus vaiko tėvų svajonėse – kad jis pasiektų to, ko trokšta.
Tūba palietė širdį
Šalyje vis dažniau pasigirsta jauno ir gabaus muzikanto Lauryno Dobilevičiaus vardas. Nors jam tik trylika metų, berniukas vis dažniau laimi šalies pučiamųjų instrumentų prestižinius konkursus.
Laurynas iki devynerių metų mokėsi Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje. Tuo pat metu jis mokėsi Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokykloje. Iš pradžių berniukui buvo pasiūlyta groti su trimitu. Bet šis instrumentas jam neprilipęs, su juo nesusidraugavęs.
Tuomet mokinukui buvo pasiūlyta tūba. Vaikas paėmė šį varinį pučiamąjį instrumentą ir su juo nebesiskyrė.
„Laurynas sakė, kad kai paėmė tūbą, pajuto tarsi būtų prie savo širdies prisilietęs“, – pasakojo muzikalaus berniuko mama.
Tūba yra retai naudojamas instrumentas, nes jis yra sunkus, didelis, todėl nėra populiarus.
Šiuo metu L. Dobilevičius yra vienintelis nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokykloje besimokantis pūsti tūbą muzikantas. Vyresni šio instrumento mokiniai jau mokosi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Vaiko sugebėjimus muzikai pastebėjo biržietis muzikos mokyklos varinių pučiamųjų mokytojas Pranas Dapšauskas. Jis berniuką nuvežė į pirmąjį tarptautinį pučiamųjų konkursą „Ventus Muzicale“, kur Laurynas laimėjo trečiąją vietą.
Tuomet jį iškart pastebėjo Vilniuje esančios M. K. Čiurlionio meno mokyklos, kurioje renkasi gabiausi mokiniai iš visos Lietuvos, vadovai, ir vaiką pakvietė čia mokytis.
Laurynas turėjo iškart pereiti mokytis viena klase aukščiau. Tad per kelis mėnesius turėjo išmokti antrosios klasės kursą. Jam itin padėjo Biržų muzikos mokyklos solfedžio vyresnioji mokytoja Rita Vaičiulėnienė. Ji aukojo visą savo laisvalaikį, kad vaiką paruoštų į trečiąją klasę.
Sutiko su visomis sąlygomis
Tėvams buvo labai sunku išleisti sūnų į Vilnių.
„Kai Laurynas pasakė, kad nori važiuoti mokytis, ir aš verkiau, ir su tėčiu bandėme atkalbėti, bet jis nepakeitė savo nuomonės. Jis sutiko su visomis sąlygomis, kad tik galėtų mokytis“,- pasakojo Loreta.
Vilniuje sūnus pradėjo mokytis trečioje klasėje. Tėvai dvejus metus kiekvieną savaitgalį važiuodavo automobiliu ir jį pasiimdavo į namus, o pirmadienį vėl grąžindavo į mokyklą. Vėliau sūnų pasiimdavo jau kas du savaitgalius. Dabar moksleivis dažniausiai į Biržus atvažiuoja autobusu, tėvų pagalbos prireikia nebent susirgus ar kai reikia atostogoms parsivežti tūbą ir daiktus.
Instrumentas moka verkti
Loreta Dobilevičienė sakė važiuojanti į sūnaus koncertus. Tačiau stengiasi, kad salėje nebūtų sūnaus matoma, nes jis tuomet labai jaudinasi.
Tačiau mama visuomet stebi generalines repeticijas ir stebisi, kaip sūnus įsijaučia į muziką.
„Jis užsimerkia ir jo tarsi nelieka, jis visas būna muzikoje“, – gėrisi moteris.
Loreta sako, kad sūnui tapus muzikantu jos mąstymas irgi turėjo keistis. Turėjo įprasti, kai jis kelias valandas per dieną groja. Ir taip diena po dienos…
Sako, kaip skamba Lauryno instrumentas, nupasakoti neįmanoma.
„Mano instrumentas moka verkti“, – kalba solo grojantis Laurynas. Ir tai yra tiesa.
Vieno konkurso metu vertinimo komisija buvo nustebinta, kai užsivertus natoms, Laurynas nesustabdė grojimo ir toliau visus kūrinius grojo iš atminties…
Pašnekovė sako girdėjusi kalbas, kad groti nesudėtinga – atseit su šiupeliu dirbti nereikia. Bet ji mano, kad tai dar sunkiau. „Nėra taip, kad atgrojai ir išėjai. Vyksta perklausos, pasiruošimai konkursams, su instrumentu tenka gyventi“, – sako Loreta.
Karjera – iškalbinga
Lauryno muzikinė karjera trumpa, bet labai iškalbinga. Namuose vienas po kito rikiuojasi įvairių šalies ir tarptautinių konkursų apdovanojimai bei padėkos.
Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas „Vario garsai“, tarptautinis konkursas Rygoje, konkursas „Klasika ir džiazas“…
Paskutinis laimėjimas – pirmoji vieta aukšto lygio Klaipėdoje vykusiame XXIX respublikiniame Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurse. Pasak muzikų, laimėti šį konkursą yra kiekvieno jauno muzikanto svajonė.
Kokia savo vardą muzikos pasaulyje užkariaujančio Lauryno Dobilevičiaus svajonė?
Mama sako, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų katedros docentas Laimonas Masevičius sūnų dažnai sutinka ir klausia, kada šis pas jį ateis mokytis…
Šiuo metu nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje Lauryną moko buvęs biržietis, pučiamųjų instrumentų skyriaus vedėjas, tūbininkas Antanas Ladyga.
Tėvai sako, kad Laurynas svajoja apie studijas Muzikos ir teatro akademijoje. Vėliau bandys stoti į užsienyje esančią aukštąją pučiamųjų instrumentų mokyklą.
Kuria dainas
Dar vienam Loretos sūnui Gabrieliui, kuris taip pat savo gyvenimą sieja su muzika, šiuo metu 21 metai. Jis baigė Biržų „Saulės“ gimnaziją. Susidūrimas su muzika paaugliui buvo gimnazijos chore ir ansamblyje, kuriems vadovauja Danguolė Kazakevičienė. Pasak mamos, sūnaus balsas – šios vadovės įdirbis.
Baigęs gimnaziją sūnus studijavo Vilniuje turizmo mokslus.
Kartu su biržiečiu kūrėju, televizijos projektų dalyviu Danu Berlinsku jie kuria dainas. Paskutinis judviejų kūrinys, kurį galima pamatyti Youtube kanale, yra „Pasaulio pabaiga“. Jis susilaukė daugybės peržiūrų.
Loreta sako žinanti, kad vaikinai yra sukūrę ir daugiau dainų. Tačiau jos kol kas dar laukia savo eterio. Juolab kad dar nežinia, kurioje įrašų studijoje muziką reikės įgroti.
Kad užsidirbtų galimybę groti įrašų studijoje, Gabrielius kuriam laikui buvo išvykęs užsidirbti į Škotiją. Tačiau savo svajonės muzikuoti nepaleidžia.
L. Dobilevičienė sako matanti, kad muzikos pasaulyje be savo finansų prasimušti labai sudėtinga. Tam reikia ne tik pačių, bet ir tėvelių lėšų. Tarkim, Laurynui reikia tūbos, bet ji kainuoja 12 000 eurų. Tai šeimai yra be galo dideli pinigai.
„Tačiau viskas užgyvenama, uždirbama, kad tik vaikai galėtų siekti savo svajonės“,- įsitikinę pašnekovai.
Įgyvendina ir savo svajones
Loreta Dobilevičienė yra UAB „Palink“ parduotuvės pamainos vadovė, pavaduojanti vadovą. Šiuo metu moteris planuoja dėl sveikatos laikinai palikti darbą.
„Kai gydytoja man siūlė neįgalumą, aš verkiau ir klausiau, ar nebūtų galima ką nors padaryti, kad to nebūtų. Gydytoja sakė, kad kiti tik prašo neįgalumo, o tu elgiesi atvirkščiai“, – pasakojo Loreta.
Moteris sakė, kad jai labai patinka jos darbovietė, nes puikus ir draugiškas kolektyvas. Tačiau darbą laikinai turi palikti dėl negalios. Laukia operacija.
Nors dėl sveikatos turėjo atidėti mokslus Utenos verslo kolegijoje, tačiau ateityje juos žada baigti. Jos profesija – verslo vadyba.
„Štai ir aš po truputį įgyvendinu savo svajones. Gal baigusi studijas dirbsiu toje pačioje įmonėje, tik gal kitose pozicijose“, – svarstė moteris.
Ji sako, kad daugiausia dėmesio ir pagalbos vaikai gauna iš Norvegijoje statybose dirbančio sutuoktinio Alvydo. Jis yra tikras šeimos ramstis. Tačiau moteris nori, kad jis svečioje šalyje „neartų kaip juodas jautis“ ir būtų dažnesnis svečias namuose.
Iš kur vaikų polinkis muzikai? Pasirodo, Alvydo tėtis buvo savamokslis muzikantas, grojo akordeonu.
O štai atkaklumas, užsispyrimas ir stropumas yra iš mamos Loretos paveldėtos savybės. Jos vaikams praverčia siekiant savų tikslų.
