Nemunėlio Radviliškyje esančiuose VšĮ Onos Milienės senelių globos namuose norinčiųjų gyventi niekada netrūko. Nors čia yra 24 užimtos globojamų asmenų vietos, visuomet eilėje į šiuos namus laukia žmonių. Galbūt taip yra dėl to, kad šie globos namai yra privatūs, jų savininkai yra katalikų ir evangelikų reformatų bažnyčios. Tad ir požiūris į globotinius yra ne valdiškas. Džiugi žinia – šiuose namuose netrukus atsiras daugiau erdvės ir paslaugų.
Globos namų direktorė Asta Paplauskienė sako, kad pirmenybė apsigyventi teikiama tiems asmenims, kurie siunčiami Biržų savivaldybės Socialinės paramos skyriaus. Priimami tie asmenys, kuriuos ištiko bėda ir nėra jiems kur dėtis, o pagalba ir priežiūra reikalinga.
Direktorė džiaugėsi ir dėkojo už nuolatinę paramą Socialinės paramos skyriaus vadovams ir darbuotojams, su kuriais santykiai klostosi profesionaliai ir supratingai.
Greitu metu tai bus ne vienintelė paslauga, kurią teikia Onos Milienės senelių globos namai.
Šią savaitę įvyko pirkimo – pardavimo sandoris. Iš sutaupytų lėšų globos namai įsigijo buvusio įstaigos direktoriaus Liudviko Pleškio sodybą, esančią toje pačioje Alytaus gatvėje. Ją pardavė L. Pleškio turto paveldėtojai.
Onos Milienės globos namai buvo įkurti 1996 metais. Jiems savo namą buvo padovanojusi dabar jau mirusi Ona Milienė. Direktoriumi tapo šalia gyvenęs Liudvikas Pleškys.
Po kiek laiko globos namai įsigijo dar vieną namuką. Jis buvo prie L. Pleškio sodybos. Pastaroji buvo atsidūrusi tarp abiejų globos namų pastatų.
L. Pleškys, net ir kai nebebuvo direktoriumi, ateidavo pas čia gyvenančius senolius ir darbuotojus. Atsigerdavo arbatos, bendraudavo, domėdavosi, kaip sekasi, kalbėdavosi įvairiausiais, tarp jų ir ūkiniais klausimais. Pasak pašnekovės, iki pat mirties jam rūpėjo, kaip gyvena globos namai.
Buvusio globos namų direktoriaus sode globotiniai ne tik ateidavo pasiskinti obuolių ar pasivaikščioti. Iš čia buvo skinamos uogos, kurias šeimininkės užšaldydavo ir naudodavo žiemą saldžioms sriuboms virti.
Globos namai iki šiol naudojo L. Pleškio namų patalpas. Viename kambaryje buvo vadinamasis ofisiukas – čia įsikūrusi direktorė, buhalterė ir socialinė darbuotoja. Sandėliuke buvo laikoma sodo šienavimo technika.
Prieš pusantrų metų, gegužės mėnesį, L. Pleškys mirė.
Globos namams įsigijus jo buvusią sodybą dabar bus vientisa teritorija. Visi globos namams priklausantys trys pastatai bus vienas šalia kito. Jiems priklausys ir bendra šalia namų esanti teritorija, į kurią eina nemažai žemės, sodas, pirtis, ūkiniai pastatai.
A. Paplauskienė sakė, kad nupirktus buvusio direktoriaus namus pirmiausia bus bandoma suremontuoti. Darbus atliks vienas nagingas globos namų darbuotojas. Tikimasi remontą atlikti savo jėgomis, bet jei pritrūktų lėšų, bus kreipiamasi į rajono savivaldybę. Darbus tikimasi baigti iki ateinančių metų pavasario.
Pastate bus įrengtas holas bei trys kambariai, kuriuose galės apsigyventi po du žmones. Čia planuojama teikti laikino atokvėpio paslaugas žmonėms, slaugantiems neįgalius suaugusius žmones.
„Bus pasiūla, atsiras ir paklausa“, – įsitikinusi direktorė.
Lapkričio 17 dieną bus 7 metai, kai A. Paplauskienė tapo šios įstaigos vadove. Ji neslėpė, kad iššūkių ir rūpesčių yra kiekvieną dieną. Tačiau su jais susitvarko.
„Jei reikėtų, aš ir pati į šiuos globos namus eičiau gyventi. Vaikams reikia savo gyvenimus gyventi. O čia globotiniai ir prižiūrėti, ir pamaitinti, ir savųjų aplankyti. Ir veiklų pilna. Dar jei visi galėtų gyventi po vieną kambaryje, išvis būtų nuostabu“, – kalbėjo direktorė.
Daug su globotiniais dirba ir jų svajones įgyvendina užimtumo specialistė Danutė Nindriūnaitė. Ji ne tik juos nuveža į įvairius renginius, užsiėmimus, bet ir kartu švenčia gimtadienius. Prieš Vėlines stipresni globotiniai su darbuotojais aplankė mirusių senelių globos namų gyventojų bei dabartinių globotinių artimųjų kapus. Juos aptvarkė, uždegė žvakutes.
Šiemet tik vienos svajonės įgyvendinti nepavyko – Danutei susirgus nebenuvežė prie jūros. Bet tai padaryti žada kitą vasarą.
Kokie planai ir svajonės artėjant Kalėdoms?
„Ramybės, skanių pyragų ir žiemos be speigų. Ir artimųjų aplankymų“, – tokius palinkėjimus sau, darbuotojams ir globotiniams išsakė direktorė.
