ŠR pokalbis su Biržų rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininke Stase Eitavičiene.
Praėjusią savaitę posėdžiavo Biržų rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija (toliau tekste – Komisija). Ją sudaro 7 nariai – Stasė Eitavičienė (pirmininkė), Tomas Četvergas, Dalius Jakubėnas, Vida Jasinevičienė, Stasė Karosienė, Violeta Tušinskienė, Mantas Visockas. Pastarieji du posėdyje nedalyvavo.
Komisijos darbotvarkėje buvo klausimas dėl korupcijai atsparios aplinkos kūrimo įstaigose VšĮ Biržų ligoninė ir VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinika. Apie tai – ŠR klausimai komisijos pirmininkei, savivaldybės tarybos narei Stasei Eitavičienei.
– Posėdžio temą diktavo gyvenimo aktualijos, gyventojų nuomonės ar kitos aplinkybės?
– Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos pagrindinis uždavinys yra kontroliuoti, kad savivaldybės įstaigose, jos kontroliuojamose įmonėse būtų vykdomi korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, teikti šioms įstaigoms bei įmonėms pasiūlymus. Praėjusių metų rudenį Antikorupcijos komisija nagrinėjo Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos, „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos bei Biržų kūno kultūros ir sporto centro korupcijos prevencijos programas ir priemonių planus, pateikė rekomendacijas. Tad šiais metais buvo nuspręsta pasižiūrėti, kaip mūsų rajono sveikatos priežiūros įstaigoms sekasi spręsti korupcinio pobūdžio problemas. Juo labiau kad pagal gyventojų apklausas ši sritis vis dar įvardijama kaip viena labiausiai korumpuotų.
– Kas atstovavo sveikatos priežiūros įstaigoms?
– Posėdyje dalyvavo VšĮ Biržų ligoninė radiologijos kabineto vedėja Lolita Čeponienė, atsakinga už korupcijos prevencijos ir kontrolės vykdymą, ir Biržų rajono savivaldybės poliklinikos teisininkas Justas Greviškis, atsakingas už korupcijos prevenciją ir kontrolę įstaigoje.
– Kaip po posėdžio vertinate įstaigų atsparumą korupcijos apraiškoms? Kokios stipriosios bei silpnosios minėtų įstaigų antikorupcinių sistemų grandys bei veikimo metodai?
– Sunku spręsti apie įstaigų atsparumą korupcijos apraiškoms vien tik iš dokumentų, su kuriais komisiją supažindino už šią sritį atsakingi specialistai. Kad korupcijos ir jos apraiškų neliktų, turi dirbti visas kolektyvas, didindamas antikorupcinį personalo ir pacientų sąmoningumą.
– Jūsų nuomone, ar realybėje įmanoma išvengti nepageidaujamų dalykų, jeigu jais suinteresuotos abi pusės – medikas ir pacientas?
– Be abejo, taip. Visgi manau, kad pirmiausia medikai turėtų ne tik neimti kyšio, bet ir perspėti pacientą, kad jis daro nusikalstamą veiką, kuri gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Juk Lietuvos policijos pradėtos taikyti įvairios antikorupcinės priemonės keliuose smarkiai sumažino eismo taisykles pažeidusių vairuotojų norą duoti kyšį policininkui.
– Ar dažnai tenka išgirsti medikų darbu nepatenkintų pacientų skundų?
– Taip, nemažai. Pasakoja ir apie tai, kaip ir kiek davė. Bet mano girdėtos istorijos yra ne apie Biržų medikus.
– Ar pritariate nuomonei, kad gydytojams už darbą mokamas mažas atlygis ir todėl šitą „neteisybę“ stengiasi išlyginti pacientai? Kokias rajono sveikatos priežiūros įstaigų veiklos grandis galėtumėte pavadinti rizikingiausiomis?
– Ne atlyginimas esmė. Be to, dauguma žmonių nemano, kad medikų atlyginimai maži, juk mato, kaip jie gyvena. Žmogus duoda kyšį, nes nori pasveikti, tokiu būdu tikisi nusipirkti gyvenimą, netiki, kad gydytojas sąžiningai atliks savo pareigą, jei negaus papildomo užmokesčio. Save gerbiantis gydytojas dėl tokio paciento elgesio turėtų įsižeisti. Aš suprantu žmogaus norą padėkoti medikui po to, kai juo buvo nuoširdžiai pasirūpinta. Po operacijos ar kitokios medicininės pagalbos, pasveikus ar išeinant iš ligoninės įteiktų gėlių, saldainių ar panašių dalykų tikrai nelaikyčiau kyšiu.
– Minčiai, kad gydymo įstaigose terpė kyšininkavimui ar, kitaip tariant, atlygiui dovanomis, yra palanki, komisijos nariai pritaria? Kokia šiuo klausimu yra komisijos nario gydytojo nuomonė?
– Komisija nemano ir neturi jokio pagrindo teigti, kad Biržų rajono gydymo įstaigose vykdoma korupcinio pobūdžio nusikalstama veika. Posėdžio metu išaiškėjo tik tai, kad kol kas dar ne visos korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonės yra naudojamos. Komisijos narys gydytojas pritarė komisijos siūlomam sprendimo projektui.
– Kokia yra rekomendacijų, kurias komisija teikė poliklinikai ir ligoninei, esmė? Ar padėtis dėl antikorupcinės aplinkos kūrimo abiejose įstaigose panaši? Jei skiriasi, tai kuo tie skirtumai pasireiškia?
– Komisija negalėjo išsiaiškinti, ar Biržų ligoninėje yra parengti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo dokumentai, kuriuos rengti įpareigoja Korupcijos prevencijos įstatymas. Įstaigos interneto svetainėje skelbiama 2016-2019 metų korupcijos prevencijos programa ir priemonių planas, o ar jis yra atnaujintas, specialistė negalėjo atsakyti. Buvo suabejota, ar kas nors ryšis pranešti apie korupcinio pobūdžio veiką ligoninėje, kadangi nėra garantuojamas pranešėjo anonimiškumas – interneto svetainėje nurodomas tik ligoninės adresas bei bendrasis elektroninis paštas, kuriuo gautus raštus ir laiškus skaito ir skirsto įstaigos sekretorė.
Gydytoja Lolita Čeponienė nuoširdžiai ir atvirai bendravo su komisijos nariais, paaiškino, kad ji yra tiesiog nepajėgi efektyviai vykdyti korupcijos prevenciją ligoninėje, kadangi yra užimta savo tiesioginiu darbu – yra radiologijos kabineto vedėja. Be to, dar yra ir antrinio lygio konsultacinė poliklinika, o pagal atliktus tyrimus probleminė sritis korupcijos pasireiškimo požiūriu yra asmenų registravimo dėl paslaugų gavimo laukimo eilės ir šių eilių valdymas.
Pacientai blogiausiai vertina gydytojų specialistų antrinio lygio konsultacinių paslaugų prieinamumą. Visa tai įvertinusi, Komisija siūlo VšĮ Biržų ligoninės direktoriui užtikrinti tinkamą korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių sistemą įstaigoje, vadovautis Korupcijos prevencijos įstatymu bei paskirti asmenį, atsakingą už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, kurio pagrindinė veiklos sritis būtų korupcijos prevencija.
Biržų rajono savivaldybės poliklinika turi parengusi pagrindines korupcijos prevencijos priemones, įstaigos interneto svetainėje įvardijama, kas yra korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir kur reikia kreiptis, su tuo susidūrus. Nurodomas atsakingo už korupcijos prevenciją asmens darbo kabinetas, jo elektroninio pašto adresas, poliklinikos, Sveikatos apsaugos ministerijos pasitikėjimo korupcijos klausimais telefonai, STT telefonai ir elektroninio pašto adresas. Komisijos nuomone, poliklinika turėtų didinti veiklos viešumą ir atskaitingumą visuomenei – skelbti įstaigos interneto svetainėje visas korupcijai atsparios aplinkos kūrimui parengtas priemones.
