Vaikų, turinčių autizmo bruožų, daugėja ir Biržuose. Bendraujant su vaikučių tėvais girdime, kad trūksta ne tik specialistų, kurie padėtų vaikui, jo šeimai, bet visuomenės supratimo, tolerancijos ir palaikymo.
Autizmo spektro sutrikimai (sutrumpintai – ASS) nėra liga. Tai neurologiniai raidos sutrikimai, kurie labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Nėra vienos priežasties, galinčios sukelti autizmo spektro sutrikimus. Šiuo metu manoma, kad autizmą sukelia įvairūs kenksmingi organiniai, biologiniai ir genetiniai veiksniai. Pagrindiniai autizmo požymiai yra sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos ir komunikacijos problemos, elgesio sunkumai.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais žmonėmis, gali nekalbėti, nesidomėti aplinka, bendraudamas vengia akių kontakto, dažnai nesupranta kitų žmonių jausmų, laikosi tam tikrų beprasmiškų elgesio, žaidimo taisyklių, tvarko daiktus pagal savo griežtas taisykles. Autistiškų asmenų simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat (nuo lengvų iki sunkių). Šių žmonių stiprybės – gera vizualinė atmintis, nestandartinis mąstymas, tam tikrų dėsningumų suvokimas, susikoncentravimas į jiems įdomias veiklas, pastabumas smulkiausioms detalėms, besąlygiškas lojalumas, teisingumas. Autizmo bruožų turėjo menininkas Mikelandželas, gamtininkas Čarlzas Darvinas, aktorius Entony Hopkinsas, verslininkas, korporacijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas ir daugelis kitų labai žymių žmonių.
Autizmo spektro sutrikimas yra paplitęs visame pasaulyje ir vaikų, turinčių ASS, sparčiai daugėja. 2000 m. 1 iš 150 vaikų buvo diagnozuotas autizmas, 2010 metais 1 iš 68, 2018 m. – jau 1 iš 59 vaikų. Ankstyva autizmo diagnozė yra labai svarbi. Anksčiau pradėjus teikti pagalbą, silpnėja autizmo raiška, vaikas ir šeima geriau adaptuojasi. Autizmo spektro sutrikimai dažniausiai diagnozuojami dar ikimokyklinio amžiaus vaikams. Pradėję vaikščioti, šie vaikai tampa sunkiai valdomi: eina, kur nori, dažnai krenta, nes jiems visiškai nebūdingas savisaugos instinktas. Tiems vaikams, kurie turi gretutinių sutrikimų (pvz., kalbos sutrikimą), autizmas diagnozuojamas anksčiau, nes tėvai dažniau kreipiasi į specialistus. Šie vaikai neretai neturi įgimto komunikacijos poreikio.
Daugiau kaip pusė vaikų turi kalbos sutrikimų, o kai kurie jų visai nevartoja kalbos kaip bendravimo priemonės. Didžiausios problemos kyla už namų sienų, ugdymo įstaigoje, kai vaikas negali paaiškinti, ko jam reikia, o suaugusieji nesupranta jo norų. Tuomet pasikeičia vaiko elgesys: pasireiškia agresija, nukreipta į kitus arba save, prasideda riksmas, daiktų mėtymas ir pan. Siekiant, kad toks elgesys nesikartotų, labai svarbu mokyti vaikus su ASS bendrauti naudojant vizualinių simbolių sistemą ir vartojant kalbą. Pažinti, stengtis suprasti vaiką, padėti jam integruotis aplinkoje ir tinkamai ugdytis – nelengvas uždavinys, tenkantis pedagogams ir vaiko artimiesiems.
Vaikų, turinčių autizmo bruožų, daugėja ir Biržuose. Bendraujant su vaikučių tėvais girdime, kad trūksta ne tik specialistų, kurie padėtų vaikui, jo šeimai, bet visuomenės supratimo, tolerancijos ir palaikymo. Tėvai prisipažįsta, kad neretai su baime eina į lauką, parduotuvę ar kitur, nes dažnai, jei vaiką ištinka nevaldomas pykčio priepuolis, aplinkiniai to nesupranta, palydi smerkiamu žvilgsniu, komentuoja ar pradeda moralizuoti, visai nesuprasdami, ką tuo metu išgyvena pats vaikas ir jo artimieji.
Biržų švietimo pagalbos tarnyba kovo – balandžio mėnesiais organizuoja akciją „Pasaulis gražus, nes įvairus“ kviesdama atkreipti visuomenės dėmesį, išreikšti palaikymą ir supratimą autistiškiems žmonėms ir jų artimiesiems.
Biržų švietimo pagalbos tarnybos logopedė Vaiva Baranauskienė
