1962–1988–2022
Antradienio rytą ne vieną biržietį nuliūdino žinia: į Amžinybę iškeliavo kunigas Povilas Bartkevičius. Devyniolika metų tarnavęs biržiečiams, tapęs artimu daugeliui žmonių. Kai kas gal net nežinojo kunigo pavardės: su meile vadino kunigu Poviliuku.
Dar taip neseniai kunigas Povilas aukojo šv. Mišias Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, klausėsi išpažinčių, guodė ir laimino parapijiečius. Dar taip neseniai kunigas Povilas išvyko į Šv. Juozapo globos namus Panevėžyje, šypsojosi mums iš nuotraukų, džiaugėmės matydami jį, pinantį adventinį vainiką, ruošiantį Kalėdų skanėstus. Čia nutrūko kunigo Povilo žemės kelionė, prasidėjusi gražiame Anykščių rajono kampelyje.
Kunigas Povilas Bartkevičius gimė Skiemonių parapijos Žiogų kaime. 1980 metais baigė Skiemonių vidurinę mokyklą brandindamas svajonę tapti kunigu. Savo pašaukimą sutvirtino metus tarnaudamas zakristijonu Skiemonių Švč. M. Marijos Aplankymo bažnyčioje.
Kunigas Povilas yra pasakojęs, kad sužinoję apie ketinimą tapti kunigu, juo susidomėjo tuometiniai saugumiečiai. Neišgavę vaikino pažado bendradarbiauti su jais, pagrasino. Grasinimus tesėjo: tarnybos sovietų armijoje metu būsimasis kunigas patyrė skaudžius išbandymus, patirtų žaizdų nepamiršo visą gyvenimą. Tačiau tai nenutolino svajonės tapti kunigu.
Grįžęs iš kariuomenės Povilas Bartkevičius įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1988 m. buvo įšventintas į kunigus Kauno katedroje. Šventimus jam suteikė vyskupas Vincentas Sladkevičius, o pirmąsias Mišias jaunasis kunigas aukojo gimtuosiuose Skiemonyse, Švč. M. Marijos Aplankymo bažnyčioje.
Pirmoji kunigo tarnystės vieta – vikaro pareigos Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Kunigas Povilas su meile ir pagarba prisimindavo a. a. kleboną A. Jančį, kuris globojo jauną vikarą jo tarnystės Pasvalyje metais. Prisimindavo jo tėvišką rūpinimąsi, jo pamokas, vertino šio kunigo atkaklumą ginant bažnyčios interesus prieš to meto nomenklatūrininkus. Šis kunigas liko kunigo pavyzdžiu visam gyvenimui.
Po tarnystės Pasvalyje teko tarnauti Uliūnų, Karsakiškio parapijų žmonėms.
Biržai – ilgiausias laikotarpis kunigo Povilo biografijoje. Tarnauti Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijoje kunigas Povilas buvo paskirtas 2003-iųjų vasarą. Atvyko į iki tol nepažįstamą kraštą puoselėdamas mintį tapti dvasios vadovu, draugu biržiečiams. Pasiliko beveik dviem dešimtmečiams.
Savo tarnavimu kunigas Povilas stiprino biržiečių tikėjimą, guodė nelaimės valandą, dalinosi džiugiomis akimirkomis. Nematėme kunigo supykusio, jo nuolatinė šypsena ir ramus atlaidumas, tolerancija ramino ir stiprino.
Kunigui Povilui daugelis patikėdavo išpažinties paslaptis, vertino jo tylius patarimus ir linkėjimus.
Kunigą Povilą dažnai sutikdavome liūdniausiomis minutėmis: jis palydėdavo parapijiečius į Amžinybę, melsdavosi ir guosdavo liūdinčius artimuosius. Kun. Povilas vertino nuoširdžią atsisveikinimo maldą, laidotuvių rimtį, susikaupimą ir nuoširdų pasitikėjimą Dievu.
Tarnaudamas vikaru kun. Povilas džiaugėsi bažnyčios klebonais, kurie rūpinosi bažnyčios ūkiu, sielovada ir visada pritardavo vikaro pastangoms tarnauti bažnyčiai ir žmonėms.
Kunigas Povilas nuolat pabrėždavo Biržų išskirtinumą, konfesijų įvairovę, vertino biržietišką ekumeninio gyvenimo dvasią ir džiaugėsi skirtingų konfesijų krikščionių bendravimu.
Parapijiečiai žinojo apie kunigo Povilo pomėgius kelionėms. JAV, Italija, Prancūzija, Graikija, Egiptas, Izraelis, Ispanija, Bulgarija, Vengrija, Austrija, Vokietija, Lenkija, Čekija, Norvegija, Švedija, Latvija ir daugelis Lietuvos kampelių… Tokie buvo kunigo Povilo maršrutai atostogų metu.
Kunigo Povilo bute Biržų klebonijoje garbingoje vietoje kabėjo raštas, liudijantis apie 2018 m. birželio 29 d. jam suteiktą Jo Šventenybės Popiežiaus Pranciškaus apaštalinį palaiminimą trisdešimties metų kunigo tarnystės proga. Kito kunigystės jubiliejaus nebuvo skirta sulaukti.
Klastinga liga kunigą Povilą užklupo netikėtai. Už jo sveikatą meldėsi parapijiečiai, linkėdami sustiprėti, pasveikti. Su meile kunigą Poviliuką patikėjo Šv. Juozapo globos namų globai ir tarnavimui šių namų žmonėms. Tik laiko žemėje kun. Povilui buvo likę labai nedaug…
Iki paskutinio atodūsio kunigas Povilas liko ištikimas savo įsisąmonintai tarnystei. Tegul Amžinoji šviesa Jam šviečia Dangaus tėvynėje.
