Baltijos kelio 34-ųjų metinių išvakarėse Biržų krašto muziejus „Sėla“ pakvietė biržiečius į Biržų garbės piliečio šviesaus atminimo Valentino Dagio filmuotų juostų peržiūrą. Valentino Dagio dėka galime grįžti į tuos laikus, kai Lietuva budo, kėlėsi ir garsiai visam pasauliui pareiškė apie savo laisvę. Unikaliuose kadruose – Biržų, mūsų visų, prisikėlimo istorija.
Valentino Dagio našlė Marija Dagienė Biržų muziejui dovanojo lobį – savo vyro Valentino Dagio filmuotų juostų archyvą. Jos sutikimu, muziejininkai vaizdo ir garso juostas perdavė Lietuvos centrinio valstybės archyvo specialiajai saugyklai. Centrinis archyvas pasiūlė juostas suskaitmeninti ir skaitmenas perduoti muziejui. Todėl dabar turime galimybę šiuos neįkainojamus Valentino Dagio nufilmuotus kadrus parodyti biržiečiams.
Baltijos kelio metinių proga muziejininkai atrinko filmukus, liudijančius mūsų prisikėlimą, Lietuvos Nepriklausomybės priešaušrį, pirmuosius žingsnius laisvėje. Valentinas Dagys įamžino unikalius įvykius.
Trispalvės ir Biržų miesto vėliavos pakėlimo ant Pilies bokštų 1988 m. lapkričio 20 dieną į šventę susirinko minia žmonių. Poeto Bernardo Brazdžionio sugrįžimo į Biržus 1989 m. gegužę metu pylė liūtis, bet žmonės rinkosi jo pasveikinti. Kardinolas Vincentas Sladkevičius Biržuose apsilankė 1988 metų spalį. Jis čia lankė savo tremties vietas – Nemunėlio Radviliškį, Pabiržę, taip pat ir Biržus. Biržiečiai jį pasitiko su didele meile, bažnyčią išpuošę žolynais. Nufilmuota ir sukrečianti istorija iš Vabalninko. Kadruose – vabalninkiečiai atkasa į sąvartyną brutaliai išmestus rezistentų kūnus, deda juos į karstus ir iškilmingai perlaidoja kapinėse. Perlaidoti net 95 kūnai, o žudynių vieta paženklinama atminimo akmeniu ir ąžuolynu. Šie sukrečiantys kadrai nufilmuoti 1989 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais. 1990 m. nufilmuota, kaip ant postamento keliamas paminklas Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę – „Birutė“. Keliuose kadruose Valentinas Dagys užfiksavo ir Baltijos kelio minėjimus. Vienas iš jų – prie Baltijos kelyje pastatyto Rūpintojėlio. Jį Algirdas ir Vaidotas Butkevičiai Baltijos keliui išskaptavo per pusantros paros. O Pabiržėje 1990 metais atkurti ir pastatyti biustai Vytautui Didžiajam ir Motiejui Valančiui. Jie nuo postamentų buvo nuversti sovietmečiu ir sumesti į netoliese esantį tvenkinį.
Tai – tik dalis Valantino Dagio archyvo, kurį muziejininkai parodė Baltijos kelio 34-ųjų metinių išvakarėse. Muziejininkų dar laukia didelis darbas, nes kol kas šie filmukai yra begarsiai, be to, rūpi atpažinti kuo daugiau kadruose matomų žmonių. Pasak muziejaus direktorės Editos Lansbergienės, svarbu, kad žinotume kuo daugiau faktų iš to meto liudininkų, kad nebūtų manipuliuojama ar iškraipomi istoriniai faktai.
Valentino Dagio filmų peržiūroje dalyvavo pilna salė žmonių. Ir jaunimo, ir to laikmečio liudininkų, ir aktyvių Sąjūdžio dalyvių. Ne vienas atpažino save kadruose. Filmuotoje medžiagoje buvo įdomu pamatyti, kaip susitelkę žmonės veržėsi iš sovietinės pilkumos, vos pajutę menkiausią galimybę, kaip niūriai atrodė Biržai prieš daugiau nei trisdešimt metų, ir pajusti skirtumą, kaip toli į priekį mus nuvedė iškovota laisvė.
Po filmų peržiūros žmonių laukė klasikinės gitaros koncertas.
