Vasario mėnesį kelionių organizuotoja, gidė Aurelija Jarmalienė ir bibliotekininkė Rita Venskūnienė įkūrė biržiečių keliautojų klubą ,,Bastūnai“.
Energingos moterys iškart pasiūlė veiklos formatą, suintrigavo išradingais ir viliojančiais organizaciniais kelionių ir pokalbių apie jas elementais. Vienas iš tokių – būsimą kelionės objektą burtų keliu ištraukia klubo susirinkime Biržų pilyje „Prie laužo“ dalyvaujantis ir apie savo keliones pasakojantis svečias ar kitas asmuo.
Gegužės mėnesio kelionę į Akmenę, visų nuostabai, ištraukė iš Papilės kilęs dainų atlikėjas Artūras Aukštuolis. Klubo nariai, kurie jau keliavo po Zarasų ir Kupiškio rajonus, numanė, kad bus lankomos Aurelijos pasiūlytos savitesnės, ne visada į turistų maršrutus įtraukiamos vietovės ir objektai.
Šį kartą nemažai laiko buvo skirta Akmenės krašto kultūrai ir literatūriniam palikimui. Papilės miestelio aikštėje ekskursantus pasitiko ant aukšto pjedestalo pastatyta elegantiška Vlado Grybo bronzinė skulptūra XIX a. Lietuvos rašytojui, istorikui, tautinės sąmonės žadintojui Simonui Daukantui, trejus metus gyvenusiam Papilėje. Prie S. Daukanto memorialinio muziejaus esančio antkapinio paminklo – akmeninės plokštės – vietinė gidė papasakojo apie šiam kraštui ir Lietuvai svarbią asmenybę ir jos indėlį į tautos istoriją.
Paragiuose keliautojai gėrėjosi rašytojų dviejų seserų Ivanauskaičių, pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, – tėvo Nikodemo ir jo tėvų sodintu parku, išlikusiais dvaro trobesiais. Gyvenamojo namo dalyje ir mansardoje smalsiai apžiūrėjo nuotraukas, knygas, dokumentus, išlikusius ir restauruotus autentiškus baldus, skanavo šeivamedžių arbatą. Apie seserų gyvenimo ir kūrybos kelią, apie jų tėvą, profesionalų dailininką, vaizdžiai papasakojo vietinė gidė.
Ekskursantai naujo sužinojo arba pasikartojo apie krašto istorinius įvykius. Gidės pasakojimo klausėsi po atviru dangumi Akmenės miesto aikštėje. Akmeninėje skulptūrinėje akmenų kompozicijoje atskleista krašto istorija pradedant nuo seniausių laikų. Gidė plačiai papasakojo, kokios šio krašto asmenybės kūrė Lietuvos istoriją. Stabtelėta prie Akmenės miesto bibliotekininkės, Pasaulio tautų teisuolės vardu pavadintos Onos Šimaitės bibliotekos ir išgirsta apie jos veiklą. Keliautojai iš Šv. Onos bažnyčios kuorų pasižvalgė po apylinkes.
Graži ir savita Akmenės gamta – čiurlenantys upeliai, šviežia, vešli augmenija, akmenys – paryškino gidės pasakojimus. Romantiškai nuteikė Lakštingalų slėnis Papilėje, laumžirgio formos estrada. Keliautojai lankėsi Akmenės miesto pušyne įkurtame gamtos ir kultūros parke, klausėsi apie jame esančių skulptūrų siužetus, su nuostaba apžiūrėjo unikalią akmeninę estradą. Gyvos gamtos ženklų aptikta ir krašto muziejuje. Ten įrengtame stikliniame namelyje plazda keliasdešimt tropinių drugių, kurių lėliukės atkeliauja iš tolimiausių pasaulio šalių. O ką jau bekalbėti apie muziejaus drugelių ekspoziciją! Tai dieninių drugių kolekcionieriaus B. Izenbeko dovana. Spalvų dermė, vingrūs jų raštai sparneliuose kelia pasigėrėjimą gamtos kūrybine galia.
Plačios gamtos erdvės atsivėrė Žiurų kaime, Žiurkiemio vienkiemyje, Joniškio rajone. Ne tik pasivaikščioti po jo šeimininko sukurtą pramogų parką ar apžiūrėti medinių skulptūrų užsuko ekskursantai. Juos masino sodybos šeimininko, Žiemgalos krašto kulinarinio paveldo asociacijos vadovo Arūno Činčio gaminami tautinio paveldo statusą gavę maisto produktai: sūriai, dešros, lašiniai, ypač kleckai iš ruginių miltų, užkandami raugintais kopūstais. Žodžio kišenėje neieškantis gaspadorius vaizdžiai pasakojo apie savo verslą ir pasiryžimą kurti ne tik skrandžiui, bet ir sielos grožiui.
Gaidelė apie meną ir tai, kas džiugina žmogų, buvo pratęsta autobuse grįžtant namo. Kadangi ekskursijos diena kalendoriuje buvo pažymėta kaip deivės Mildos diena, jai iš anksto pasiruošė gimnazistė Laura Jarmalaitė, besigilinanti į lietuvių mitologiją. Jos pasakojimas ir piešinukai apie Mildą sudomino keliautojus. Tai buvo prasminga ekskursijos kadencija. Ekskursijos, gražiai sustyguotos, visokių skonių keliauninkų poreikius atitinkančios, o svarbiausia – žingeidžios ir, kaip sakė Akmenės gidė, besikuriančios kultūringos, išsilavinusios bendruomenės paveikslas.
