Ievutė. Taip Geidžiūnuose gyvenančią ūkininkę, kaimo bendruomenės pirmininkę vadina ne tik kaimo žmonės, bet ir Širvėnos seniūnijos specialistai. Mažybinio vardo moteris nusipelnė – ši graži, miela moteris nuoširdžiai rūpinasi kaimo reikalais.
Apie tai, kas rūpi jai, moteriai šeimoje, ūkininkei bei kaimo bendruomenės vedlei, ir kalbamės su Ieva Janišauskiene.
– Esate kilusi iš Geidžiūnų kaimo. Baigusi mokslus ir studijas toli neišvykote. Su vyru Tadu turite savo namus šalia gimtosios sodybos. Ar gyventi kaime gera?
– Manęs ir mano vyro niekada nežavėjo gyvenimas mieste, spūstys gatvėse ir šurmulys – tikrai ne mums. Tad gyvenimas kaime yra pats geriausias sprendimas. Turėti savo didelį ir erdvų kiemą, kur vaikai laisvai gali lakstyti, yra tiesiog nuostabu.
Mūsų kaimas yra netoli miesto, kelias sutvarkytas, tai iki jo nuvažiuoti užtrunkam apie 10 minučių. Tai yra labai didelis patogumas.
– Jūs Panevėžio kolegijoje baigėte verslo vadybos studijas. Ar jas tenka pritaikyti augalininkystės ūkyje, kurį su vyru puoselėjate?
– Verslo vadyba yra labai plati sritis. Žinoma, kad ūkyje galima pritaikyti vadybos žinias, bet to tikrai neužtenka, reikia išmanyti ir buhalterinę apskaitą, ir agronomiją… Čia reikia būti labai darbščiam, sumaniam ir užsispyrusiam. Turi būti vadovu, bet tuo pačiu ir geru darbininku, kuris nebijos susitepti rankų. Ne paslaptis, kad didžiausia našta krenta ant vyro pečių, nes jis važiuoja laukų dirbti.
Viskas labai keičiasi ūkio sferoje, atsiranda daug naujovių, todėl ūkyje reikia būti labai lanksčiam ir gebančiam priimti naujoves.
– Esate ūkininkų dukra. Jūsų tėvelis užsiima gyvulininkyste. Nors daug kas šios veiklos Lietuvoje atsisako, jis toliau šio užsiėmimo nepalieka. Kaip manote, kodėl?
– Geras klausimas… Aš gal atsakyčiau taip: gyvulininkystė jau įaugusi tėčiui į kraują.
Kol sveikata leidžia, manau, jis laikys ir toliau gyvulius. Savaip myli savo karves, vardais jas vadina. Be to, tai yra jo pragyvenimo šaltinis, nesvarbu, kad aukso kasyklų ten nėra.
Kažkada yra sakęs: jei karvių nebūtų, ką reikėtų veikti per dienas?
– Esate Geidžiūnų kaimo bendruomenės pirmininkė. Ja netikėtai tapote, kai pasitraukė dvi buvusios pirmininkės – Vytautė Jurgelevičienė ir Nijolė Irbinskienė. Tai sunkios pareigos?
– Keletą metų buvau Geidžiūnų bendruomenės narė ir iš šalies stebėdavau, kas vyksta susirinkimų metu. O ten būdavo visko – ir karšto, ir šalto…
Reikia prižiūrėti aplinką aplink bendruomenės namus, palaikyti tvarką bendruomenės namų viduje, išklausyti gyventojų skundus, pastabas.
Mano nuomone, tai yra tikrai sunkios ir atsakingos pareigos, reikalaujančios daug laiko ir nervų. Kol kas esu naujai iškepta pirmininkė, todėl dar didelių sunkumų nepatyriau, nes nieko dar nenuveikėm. O kaip toliau bus, pagyvensim – pamatysim.
– Geidžiūnų kaimo bendruomenė skaičiuoja jau 18 metus. Kas yra svarbiausia bendruomenės gyvenime?
– Kaimo bendruomenės gyvenime svarbiausia vieningumas, partnerystė, pagarba vienas kitam ir pozityvus nusiteikimas bendrai veiklai.
– Kas padeda suvienyti kaimo žmones bendrai veiklai? Ir kas trukdo?
– Suvienyti mūsų bendruomenę padeda bendri interesai ir tikslai. Visi siekiame pagerinti kaimo gerbūvį. Kaime gyvena apie 20 įvairaus amžiaus vaikų, dėl kurių dar labiau norisi sutelkti pastangas ir sukurti jiems ugdytis, turiningai praleisti laiką skatinančią aplinką.
Tokioje nemažoje bendruomenėje vyrauja skirtingi požiūriai, dėl to tenka ilgiau ieškoti visiems priimtino sprendimo.
– Kaip į Jūsų veiklą žiūri vyras Tadas? Ar daug jums padeda?
– Mano vyras žiūri į šią veiklą geranoriškai. Jis buvo tas, kuris paskatino imtis atsakomybės už bendruomenę, nes prieš rinkimus vis kalbėjo, kad man reikia eiti į pirmininkės vietą. To tikraineplanavau, galvojau, bandysiu eiti į tarybą ir užteks. Bet gavosi kaip gavosi.
Pagalbos iš vyro tikrai sulaukiu daug, ypač tuose darbuose, kurie susiję su bendruomenės aplinkos tvarkymu, žolės pjovimu ir kita.
Turiu paminėti, kad ir kiti kaimo vyrai labai draugiškai prisideda prie darbų. Taip pat kaimo bendruomenės taryboje yra Kristina Pakalnienė ir Vytautė Jurgelevičienė. Labai džiugu, kad abi tarybos narės yra jaunos mamos, su kuriomis galime lengvai bendrauti, nes dėl kiekvieno iškylančio klausimo aiškinamės visos kartu. Džiugu, kad mus sieja tie patys interesai.
– Džiaugėtės, kad pastaruoju metu Geidžiūnų kaime daug naujų gyventojų. Čia netrūksta ir mažylių – suskaičiavote, kad per Kalėdų šventes jų bus apie dvidešimt. Kas lemia, kad į kaimą pradeda atsikelti ir jame įsikurti žmonės?
– Mano manymu, žmones pritraukia gera kaimo vieta, nes nuo kaimo iki Biržų – tik 9 kilometrai. Kaimas yra tarp Biržų ir Vabalninko. Kelias yra visas asfaltuotas, tiek Biržus, tiek Panevėžį galima pasiekti geru keliu, nereikia purtytis žvyrkeliu.
Taip pat mūsų kaime palyginus nedidelės namų kainos, ir pats kaimas yra tikrai ramus ir gražus, todėl traukia naujus gyventojus.
– Ko, Jūsų manymu, labiausiai trūksta gyvenant Geidžiūnuose? Ko lauktumėt iš valdžios ir ką galite pasidaryti patys?
– Mano siekiamybė įgarsinti kaimo bendruomenės nariams aktualias problemas, iš kurių pagrindinė šiuo metu yra menkas gatvių apšvietimas.
Jis labai svarbus siekiant užtikrinti saugumą vaikų, vykstančių mokyklas ir grįžtančių iš jų tamsiu paros metu. Žinoma, tai ne mažiau svarbu ir vyresnio amžiaus bei kitiems kaimo žmonėms. Tai itin jautri problema…
Čia kalbama ne apie pagrindinę gatvę, nes ji apšviesta, bet apie kitas kaimo gatveles.
Taip pat Geidžiūnuose būtų labai reikalingos autobusų stotelės su užuovėja, kur galima būtų pasislėpti nuo lietaus, stipraus vėjo ar sniego.
– Kūčios, Kalėdos – šeimos šventė. Ką po eglute ras Jūsų mažieji?.. Ko švenčių proga palinkėtumėte savo artimiausiems šeimos nariams ir bendruomenės žmonėms?
– Per šventes mūsų mažųjų bendruomenės gyventojų lauks Kalėdų senelis su Snieguole, kurie norės įteikti mažiesiems gyventojams po saldžią dovanėlę ir palinksminti juos šokiais ir dainomis.
Savo artimiausiems šeimos nariams ir bendruomenės žmonėms siunčiu stebuklingus linkėjimus ir šventišką nuotaiką. Linkiu darnos, meilės, savitarpio supratimo. Bet svarbiausia – palinkėsiu sveikatos ir jėgų, nes visa kita yra tik laikina ir išsprendžiama.
