Nežinia kodėl, bet kaskart mūsų kolegos vietiniai politikai, norėdami pasirodyti, kad kažką daro Biržų žmonėms, sugeba tik parodyti savo bejėgiškumą ir netgi apsijuokia prieš kraštiečius. Kalbu apie išgarsintą Teritorijų vystymo, aplinkos apsaugos, miesto ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdį, kuriam vadovauja liberalų atstovas Dalius Drevinskas. Apie šį eilinį pokalbį su „Litesko“ komercijos direktoriumi Rimantu Germanu dėl šilumos kainų Biržuose daug rašyta, tenoriu tik kai ką priminti.
Iki 2011 metų biržiečiai už šilumą mokėjo tiek, kiek vidutiniškai mokėjo ir kitų Lietuvos savivaldybių gyventojai. Šiluma drastiškai pabrango į valdžią atėjus konservatoriams, liberalams, centristams su tuometine mere Irute Varziene priešakyje. Kodėl taip atsitiko – ilga kalba, reikalinga atskiro straipsnio, tačiau faktas tas, kad nuo tada šilumos kaina nepaliaujamai augo, į „Litesko“ investicijas, jų naudingumą, darbų kainą buvo žiūrima pro pirštus, tad dabar turime situaciją, kokią turime.
Šiluma drastiškai pabrango į valdžią atėjus konservatoriams, liberalams, centristams su tuometine mere Irute Varziene priešakyje.
Trumpam atėjusi į valdžią „Vieningų Biržų“ koalicija, į kurią įėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašo nariai, rado tokią padėtį Biržų šilumos ūkyje bei tokius komplikuotus santykius su „Litesko“, jog tapo aišku, kad reikia ieškoti naujų kelių, kaip išbristi iš kritinės situacijos. Savivaldybės sutartis su privačia įmone ribojo mūsų galimybes, tad vienintelė išeitis liko alternatyvūs šilumos bei energijos tiekėjai. Darbas ta linkme vyko, bet, kaip žinote, papūtė nauji politiniai vėjai, ir buvę mūsų kolegos liberalai dabar dirba valdančiojoje koalicijoje su naujais partneriais.
Minėtame komitete tiek pirmininkas, tiek pavaduotojas yra liberalų atstovai, tačiau jie pademonstravo, jog net nežino elementarių dalykų apie šilumos ūkį. Dabar aišku, kad be reikalo per daug pasitikėjome meru Vytu Jarecku, kuris savo ruožtu žadėjo daug padirbėti, kad mažėtų šilumos kaina. Deja, viskas baigėsi kalbomis ir pažadais pažaboti privatininkus.
Šiandien aišku viena, kad šilumos komunikacijų atnaujinimas, katilinių renovacija bus daugiausia vykdomi vartotojų bei savivaldybės biudžeto sąskaita. Europos Sąjungos paramos praktiškai nebebus – ja reikėjo pasinaudoti prieš dešimt metų. Dabar telieka laukti savivaldybės užsakytos išganingos studijos, tačiau, ko gero, iš jos bus naudos tiek, kiek ir iš ne taip seniai parengtų aerodromo pritaikymo turizmui ir verslui bei Likėnų kurortinės vietovės statuso suteikimo galimybių studijų, kurios dulka savivaldybės stalčiuose.
Kyla įtarimas, jog su ligonine bei jos chirurgijos skyriumi bus taip pat, kaip su šilumos ūkiu.
Nerimą kelia būsima šalies medicinos įstaigų reforma. Dabar jau aišku, kad pilnai funkcionuoti liks tik 6-7 didžiosios ligoninės, o rajoninės taps arba jų skyriais, arba teiks tik minimalias sveikatos paslaugas. Europos Komisija skyrė Lietuvai 800 milijonų eurų sveikatos priežiūros sistemos tobulinimui bei vystymui, tačiau šie pinigai tikriausiai vėlgi atiteks „stambiesiems“. Biržams tai ypač aktualu, nes šalia Pasvalys, turintis įtakingą „užtarėją“ Seime Antaną Matulą bei Rokiškis su puikiai išvystyta ligoninės infrastruktūra. Viskas priklausys nuo to, kaip savivaldybė sugebės paruošti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai bei juos apginti. Šiam tikslui meras V. Jareckas sudarė darbo grupę, kuri per stebėtinai trumpą laiką (iki lapkričio 30 d.) turi parengti medicinos įstaigų reformos dokumentus. Jeigu tai bus tik jau paviešintas poliklinikos, Visuomenės sveikatos biuro bei Socialinių paslaugų centro dirbtinis sujungimas, tai Biržų ligoninei nieko gero iš to nebus.
Nustebino mero sudarytos darbo grupės sudėtis – joje nėra ne tik iniciatyvą šiuo klausimu rodžiusios administracijos direktorės Irutės Varzienės, bet ir sveikatos reikalus kuruojančios mero pavaduotojos Audronės Garšvaitės. Gal moterys supranta, kad reikalas yra labai slidus ir su nekokia baigtimi, tad „pakišo“ merą V. Jarecką? Kyla įtarimas, jog su ligonine bei jos chirurgijos skyriumi bus taip pat, kaip su šilumos ūkiu.
Jeigu šilumos ūkio, medicinos įstaigų problemas galima išspręsti, net padarius tam tikrų klaidų, tai yra dalykų, kurie veikia negrįžtamai. Turiu omenyje narkotikų dekriminalizavimą ir alkoholio ribojimų, įvestų valdant LVŽS, atšaukimą. Praktiškai panaikinus bausmes už nedidelio kiekio narkotikų laikymą ar jų vartojimą jaunimas tiesiog bus paskatintas juos pabandyti, nes tokiame amžiuje visada yra trauka atrasti ką nors naujo. Tai kelia pavojų regionams, taip pat ir Biržams, nes daugelis tėvų uždarbiauja užsienyje, o vaikus ir paauglius prižiūri seneliai, kurie ne ką gali daryti įtaką jaunuolių gyvenime.
Pakol kas Seimas nepriėmė šio įstatymo, tačiau už jį balsavo 61 valdančiosios konservatorių, liberalų bei „Laisvės“ partijos atstovas. Deja, bet, matyt, ir Biržų konservatoriai bei liberalai pritaria šiam įstatymui, nes savivaldybę „kuruojantis“ Matas Maldeikis balsavo „už“, kaip ir dauguma liberalų. Tad norisi šių partijų narių ir lyderių paklausti: ar jūsų užsipulta LVŽS idėja aprūpinti vaikus tautiniais rūbais buvo daug baisesnė negu narkotikų dekriminalizavimas? Ar, gerbiami liberalų ir konservatorių savivaldybės tarybos frakcijų nariai pedagogai, nematote šio įstatymo priėmimo pasekmių? Laiko klausimas, kada įstatymas vėl bus „prastūminėjamas“, kaip ir alkoholio apribojimų panaikinimas. Jūsų žiniai, Lietuva gal tik viename iš daugelio atvejų pirmauja ne iš antro galo: pagal alkoholio vartojimo sumažėjimą tarp paauglių ir jaunimo 2017-2019 metais Lietuva yra lyderė. Matyt, tas kažkam labai nepatinka.
Į Biržus atvykęs kultūros ministras Simonas Kairys pasigrožėjo kultūros paveldo paminklu, nusifotografavo su savo partijos bičiuliais biržiečiais ir… nieko nepažadėjo. Ta proga norėtųsi paklausti mero pavaduotojos A. Garšvaitės, kodėl jos nebuvo šalia ministro?
Dar vienas Biržų bejėgiškumo atvejis – senojo pašto pastato rekonstrukcija. Kiek leidžia žinoti oficialūs šaltiniai, rimtam darbui pinigų Vyriausybė neskyrė. Į Biržus atvykęs kultūros ministras Simonas Kairys pasigrožėjo kultūros paveldo paminklu, nusifotografavo su savo partijos bičiuliais biržiečiais ir… nieko nepažadėjo. Ta proga norėtųsi paklausti mero pavaduotojos A. Garšvaitės, kodėl jos nebuvo šalia ministro? Juk jos, už kultūrą atsakingos aukštas pareigas užimančios politikės, pareiga buvo S. Kairį sutikti, visur jį lydėti, girdėti ir matyti, kas ir kaip aiškinama bei pristatoma ministrui ir iš jo gauti konkrečius atsakymus bei pažadus.
Vietoje vicemerės šalia ministro puikavosi administracijos direktorės Irutės Varzienės pavaduotoja Astra Korsakienė, kuri, pasak mero V. Jarecko, „susitikime su kultūros ministru dalyvavo kaip viena iš savivaldybės vadovų“, nors „pagal pareigybės aprašymą jai nėra priskirta kultūros administravimo funkcija“. Nenoromis peršasi ta pati išvada, kaip ir neseniai nuskambėjusio skandalo dėl Dainiaus Korsako pamaloninimo didžiule išeitine išmoka atveju. Meras V. Jareckas vykdo visus A. Korsakienės pageidavimus?
Audrys Šimas, LVŽS Biržų skyriaus pirmininkas
