Lietuvos Registrų centras išanalizavo per pastaruosius 25 metus daugiausia gyventojų skaičiumi išaugusių ir sumažėjusių gyvenamųjų vietovių.
Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras šįkart išanalizavo Gyventojų registre esančią informaciją apie tai, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Šiandieninius duomenis palyginus su buvusiais prieš 25 metus, buvo identifikuotos labiausiai pagal gyventojų skaičių augusios ir labiausiai sumažėjusios gyvenvietės. Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose yra deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.
„Stebint Gyventojų registro duomenis apie gyventojų skaičių visuomet reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, tačiau pamiršo persideklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo nedeklaravo. Tam, kad netikslūs duomenys ar neaktuali informacija apie deklaruotą gyvenamąją vietą nesukeltų nepatogumų, patartina apie pasikeitusius duomenis pranešti atitinkamoms institucijoms – šiuo atveju seniūnijose ar elektroniniu būdu deklaruoti aktualią savo gyvenamąją vietą“, – pataria Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės greičiausiai nieko nenustebins – tai šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.). Tarp kaimų šiuo metu didžiausi yra Domeikava, Kauno raj. (6 tūkst. gyventojų), Riešė, Vilniaus raj. (4,5 tūkst.), Raudondvaris, Kauno raj. (4,3 tūkst.), Dercekliai, Klaipėdos raj. (4,2 tūkst.), Skaidiškės, Vilniaus raj. (4,1 tūkst.), Ramučiai, Kauno raj. (4,1 tūkst.), Ringaudai, Kauno raj. (3,9 tūkst.), Rudamina, Vilniaus raj. (3,8 tūkst.), Giraitė, Kauno raj. (3,8 tūkst.) ir Užliedžiai, Kauno raj. (3,4 tūkst.). Miestelių kategorijoje daugiausiai gyventojų turi Kauno rajone esantis Akademijos miestelis (3,7 tūkst. gyventojų), Šalčininkų rajone esantys Jašiūnai (2,5 tūkst.), Jonavos rajone esanti Rukla (2,1 tūkst.), Pilviškių miestelis Vilkaviškio rajone (2 tūkst.) ir Vilniaus rajone esantys Mickūnai (1,8 tūkst.).
Deja, tačiau teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ne visose šalies gyvenvietėse. Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25-erius metus „nukraujavusių“ gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).
Mažesnėse gyvenvietėse gyventojų skaičiaus mažėjimas gali būti siejamas tiek su teritorijos administracinių vienetų pokyčiais (gyvenviečių sujungimu, pakeitimu, ribų perskirstymu ir kt.), tiek su migracija ar natūralia gyventojų kaita.
Registrų centro informacija
