Savivaldybės politikai gavo Jaunimo reikalų tarybos (vadovė – tarybos narė Toma Karvelytė) inicijuoto jaunimo problematikos tyrimo ataskaitą. Tyrimą atliko mero potvarkiu sudaryta jaunų žmonių darbo grupė. ŠR pateikia kai kuriuos tyrimo rezultatus.
Į tyrimą įsijungė apie 400 jaunuolių
Tyrimo populiaciją sudarė nuo 14 iki 29 metų jaunimas, gyvenantis Biržų rajone. Jaunuolių skaičius (353), kurį reikėtų apklausti, apskaičiuotas pagal formulę, žinant jaunuolių skaičių rajone (pagal statistiką metų pradžioje jų buvo 4 350) ir imant 5 proc. paklaidą. Dėl pandeminės situacijos ir pasirenkant ekologišką anketavimo būdą apklausa vyko elektroniniu būdu. Anketa buvo paskelbta savivaldybės svetainėje biržai.lt, socialiniuose tinkluose, išsiųstos rajono mokykloms, taip pat jaunimo organizacijoms, Užimtumo tarnybai. Gautos 356 analizei tinkamos anketos, nors atsakinėjusiųjų buvo kur kas daugiau.
81 proc. atsakiusiųjų yra 14-18 metų, o 19 proc. atsakiusiųjų – nuo 19 iki 29 metų.
Sutrikusių mokykloje nedaug
Daugiausia respondentų buvo mokyklinio amžiaus. Net 78 proc. nurodė, kad šiuo metu mokosi pagrindinėje, vidurinėje, jaunimo, profesinėje mokykloje arba gimnazijoje.
Teiginį, kad noriai eina į mokyklą, patvirtino mažiau nei pusė (48 proc.). Teiginį, kad mokykloje nepasitiki savimi ir abejoja savo jėgomis, patvirtino 32 proc. apklaustųjų. Pasitikinčių savimi buvo 39 proc. Beveik pusė moksleivių (47 proc.) sutiko, kad jaučiasi suprasti bendraamžių ir mokytojų.
57 proc. moksleivių patvirtino, kad gali išspręsti mokykloje iškilusias problemas. Kad mokykloje jaučiasi pasimetę, sutrikę, patvirtino 19 proc., o taip nesijaučiantys teigė 55 proc.
Muša bei užgaulioja ir mokytojai
Apklausoje apie mokyklinį gyvenimą buvo pateikti teiginiai, kuriais siekta įvertinti moksleivių tarpusavio santykius smurto atžvilgiu. Kad kiti mokiniai juos mušė (naudojo jėgą) daugiau nei 2 kartus, atsakė 2 proc. moksleivių, o to nepatyrė 92% moksleivių. Tačiau užgauliojimus teigė patyrę 22 proc. respondentų. 12 proc. teigė, kad juos mokytojai užgauliojo, o 3 proc. – kad mokytojai mušė.
14 proc. mokinių atsakė, kad kiti liepė ką nors daryti už juos, o 3 proc. – kad iš jų reketavo daiktų ar pinigų. 2 proc. nurodė, jog prie jų buvo seksualiai priekabiauta.
Anketos pozicijoje „kita“ buvo įrašyta nemažai atsakymų, iš kurių galima išskirti keletą nuomonių apie nepasitenkinimą mokytojų bendravimu, elgesiu, patyčias mokykloje, dideliu mokymosi krūviu, dėl ko jaučiamas nuovargis, stresas. Buvo keletas atsakymų, kad mokykloje neįdomu, trūksta naujoviško mokymo stiliaus.
Tačiau buvo ir daug pozityvių atsakymų. Tarp jų – ir pavėžėjimas.
99 proc. moksleivių atsakė, kad nepatiria sunkumų dėl atvykimo į mokyklą.
Trečdalis nesidomi darbo rinka?
Moksleivių buvo prašoma įvertinti teiginius apie domėjimąsi profesija ir rengimąsi būsimoms studijoms.
31 proc. mokyklinio amžiaus respondentų atsakė, kad yra apsisprendę, kokią profesiją (studijų kryptį) pasirinks, o 26 proc. nei sutinka, nei nesutinka su šiuo teiginiu.
Palyginus respondentų amžių su profesijos pasirinkimo pozicijomis, matyti, kad dauguma 14 – 15 metų jaunuolių mažai domisi profesija, o 18-ečiai ir domisi, ir renkasi dalykus.
Nors 44 proc. žino, kur kreiptis dėl profesinio orientavimo ir konsultavimo, tačiau tik 25 proc. atsakiusiųjų konsultavosi su mokytojais ar specialistais karjerai šiuo klausimu. Deja, 35 proc. moksleivių nežino, kur kreiptis šiuo klausimu. Ir jaunesni, ir vyresni respondentai nurodo, kad nesidomi darbo rinka, žino, kur kreiptis konsultacijos, bet su specialistais nesitaria būsimos specialybės klausimais.
Dirbantys atsakinėjo negausiai
Dirbančių jaunuolių į anketos klausimus atsakinėjo nedaug. Vidutinis amžius respondentų, atsakiusių į klausimus apie darbą, – 22 metai. Jauniausio respondento amžius – 14 metų. 53 proc. yra samdomi darbuotojai.
Paklausus respondentų, ar dirba pagal įgytą specialybę, net 37 proc. atsakė neigiamai, o 33 proc. respondentų neturi jokios specialybės. 30 proc. respondentų specialybę turi. Pagrindinę priežastį, kodėl nedirba pagal specialybę, didžioji dalis respondentų įvardija tiesiog jos neturėjimą. 24 proc. respondentų nerado darbo pagal specialybę. 14 proc. respondentų studijų metu pradėjo dirbti ne pagal specialybę, o baigę studijas specialybės srities pagrindiniam darbui nepasirinko.
Darbas pagal specialybę nedomina, ketvirtadalis nėra iš viso dirbę
5 proc. respondentų nurodo, kad darbas pagal specialybę jų nedomina.
Didžioji dalis respondentų nemano, kad įtakos įsidarbinimui galėjo turėti asmeninės pažintys (28 proc), užsienio kalbos mokėjimas (34 proc.) bei savanorystė (34 proc.).
Paklausus apie darbo aplinką, didžioji dalis respondentų atsakė manantys, jog bendradarbiai juos supranta. Daugiau nei po 30 proc. respondentų atsakė, kad darbe jaučiasi gerai, jiems yra įdomus darbas, kurį dirba, jie žino, kaip spręsti darbe iškilusias problemas, bei žino, kur kreiptis pagalbos jos prireikus. Vis tik dalis respondentų negalėjo užtikrintai atsakyti, ar noriai eina į darbą, o 45 proc. negalėjo tiksliai įvertinti, ar darbe pasitiki savo jėgomis. Net 32 proc. respondentų neketina keisti darbo tame mieste, kur dirba, ir 28 proc. neketina ieškoti darbo kitame mieste. 34 proc. respondentų ketina mokytis ar tęsti mokslus. Nemaža dalis respondentų (30 proc.) neketina važiuoti dirbti į užsienį.
Pagrindinės priežastys, skatinančios respondentus darbo ieškoti užsienyje, būtų šios: didesnis atlyginimas (atsakė 55 proc.), noras keliauti (27 proc.) bei geresnės darbo sąlygos (23 proc.).
Tyrime dalyvavo ir nedirbantys jaunuoliai. 63 proc. iš jų neturi darbo daugiau nei 6 mėnesius, o net 13 proc. darbo neturi daugiau nei 3 metai. 25 proc. respondentų nėra dirbę.
Į klausimą, kodėl šiuo metu nedirba, 63 proc. respondentų teigia, kad negauna dominančio darbo, po 13 proc. respondentų teigia, kad neranda jokio darbo arba tiesiog negauna darbo už tenkinantį atlyginimą.
Neima paskolų, gyvena su tėvais, patenkinti kaimynyste
Galima pastebėti, kad dauguma Biržų rajono savivaldybės jaunuolių iki 19 metų gyvena su tėvais, o vyresni nei 19 metų – gyvena su savo sutuoktiniu ir (ar) vaikais, draugu arba vieni. Proporcingai, jaunuoliai gyvena būste, kuris priklauso tėvams (dauguma iki 19 m.,), arba jaunuoliai gyvena nuomojame būste bei būste, kuris yra jaunuolio nuosavybė. Taip pat proporcingai, jaunuolių pajamos – tėvų pinigai (iki 19 m.) bei uždarbis, stipendija ir pašalpos.
Dauguma Biržų rajono savivaldybės jaunuolių gyvena name, tokią situaciją gali lemti tai, jog savivaldybė yra kaimiška, be to, ir pačiame Biržų mieste yra daugiau gyvenamųjų namų nei butų.
Pastebėtina, kad biržiečiams jaunuoliams patinka kaimynystė, kurioje jie gyvena, jaučiasi saugūs, retai arba visai nėra patyrę nusikalstamo pobūdžio įvykių. Iš nusikalstamo pobūdžio veikų, kurios pasitaiko, sąlyginai dažniau paminėtinos muštynės tarp grupuočių, įsilaužimas, vagystė, grasinimas. Kaimynystėje žmonės yra linkę vieni kitiems padėti ir yra kaimynų, į kuriuos galėtų kreiptis esant reikalui, tačiau abejojama, kad kaimynystėje yra žmonių, į kuriuos būtų galima kreiptis iškilus problemoms. Taip pat abejojama, kad kaimynystėje gyvenantys suaugusieji domisi, ką veikia vaikai ir jaunimas, ir kad nėra jaunuoliams skirtų veiklų artimoje aplinkoje.
Dauguma jaunuolių nėra paėmę paskolos, taip pat neturi savo verslo. Galima pastebėti, jog jaunuoliams trūksta informacijos: jaunuoliai nežino arba nėra suinteresuoti dalyvauti pirmo būsto programoje jaunoms šeimoms, taip pat jaunuoliai nežino arba nėra suinteresuoti dalyvauti verslumą skatinančiose veiklose mokykloje ar už jos ribų.
Pilietinis – politinis gyvenimas
Į pateiktus klausimus, susijusius su dalyvavimu paskutiniuose rinkimuose, žinojimu, ką rinks ir kokios yra kandidatų bei partijų rinkiminės programos, įsitraukimą į jaunimo politines organizacijas bei kitus klausimus respondentų atsakymai buvo neigiami.
73 proc. respondentų atsakė, kad bent vienas iš tėvų nėra politinės partijos narys. Tačiau 42 procentai respondentų tėvai kalba apie politinius įvykius šalyje ir aktualijas. Daugiau nei 30 procentų respondentų atsakė, kad jų mokytojai / dėstytojai skatina / skatino domėtis politiniais įvykiais ir aktualijomis šalyje.
44 procentai respondentų atsakė, kad su draugais nediskutuoja apie politinius įvykius šalyje. Daugiau nei 50 procentų respondentų atsakė, kad apie politinius įvykius ir aktualijas šalyje jaunimo organizacijose ar atvirą darbą su jaunimu vykdančiose įstaigose taip pat nediskutuoja.
97 procentai respondentų atsakė, kad nėra jokios organizacijos narys. Likę respondentai atsakė, kad priklauso Lietuvos studentų sąjungai, kaimo bendruomenei, Lietuvos šaulių sąjungai, ūkininkų sąjungai, Lietuvos moksleivių sąjungai, organizacijai „Tušti narvai“.
Artimųjų dėmesio stoka ir ankstyvas lytinis gyvenimas
Kad suaugusieji šeimos nariai juos emociškai ir morališkai palaikė dažnai, teigė daugiau nei pusė jaunuolių. Palaikymo, meilės, pagalbos niekada nepatyrė nuo 9 proc. iki 13 proc. jaunimo. Šis skaičius verčia susirūpinti, nes vis tik kas 9 jaunuolis iš visų apklaustųjų (356) negauna dėmesio iš pačių artimiausių žmonių.
Domėtasi ir jaunuolių lytine sveikata. 23 proc. nurodė, kad lytinius santykius pradėjo būdami 14 metų, 17 proc. – 15 metų., 13 proc. – 16 m., 17 proc.–17 m., 9 proc. – 18 m., 4 proc. – 19 metų.
Atsakydami į klausimą, ar naudoja apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu, 39 proc. nurodė, kad visada, 29 proc.nurodė, kad niekada nenaudoja, o kiti naudoja ne visada. Apsisaugojimo nuo nėštumo (kontraceptines) priemones naudoję nurodė 83 proc.. respondentų, o kaip apsisaugojimą nuo lytiniu keliu plintančių ligų – 43 proc. jaunuolių.
Taigi matyti, kad lytiškai santykiauti jaunuoliai pradeda jau paauglystėje, o apsisaugojimo priemonių nenaudoja pakankamai didelis skaičius.
Galiausiai jaunuolių buvo klausta apie naudojimąsi informaciniais šaltiniais. Dauguma jaunuolių (83 proc.) nėra girdėję apie jaunimo informavimo ir konsultavimo portalą zinauviska.lt ir tik 3 proc. pažymėjo, jog yra girdėję ir lankęsi portale (15 proc. girdėjo, bet nesilankė).
Iš atsakymų taip pat daroma išvada, kad jauni žmonės nepakankamai skiria dėmesio sveikai gyvensenai, tarp jaunuolių plinta narkotinės medžiagos, populiarus rūkymas, neatsisakoma alkoholio.
