Lietuvos antstolių rūmų iniciatyva pirmą kartą buvo sudarytas šalies skolų žemėlapis. Biržų rajono gyventojai patenka tarp didžiausius įsiskolinimus turinčių savivaldybių.
Raudonoje zonoje
Lietuvos rajonai žemėlapyje sugrupuoti į žalią, pilką ir raudoną zonas. Biržų rajonas skolų žemėlapyje pažymėtas raudonai ir yra priskiriamas prie santykinai daugiausiai skolininkų turinčių rajonų. Pastebėtina, kad Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio ir Panevėžio savivaldybės yra pilkojoje zonoje.
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje 1 tūkst. gyventojų tenka 567 vnt. įvairių skolų, kurias išieško antstoliai. Tuo tarpu vidutinis skolų skaičius vienoje Lietuvos savivaldybėje siekia 432 vnt.
60-ies savivaldybių sąraše Biržų rajono savivaldybė yra 49-oji (jei rikiuojame nuo mažiausios iki didžiausios reikšmės) pagal tūkstančiui gyventojų tenkančių skolų skaičių.
Daugiausiai skolų Biržų rajone tenka dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus – 247 vnt. skolų tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis apie 159 vnt.).
Vienam gyventojui tenka 64 Eur nesumokėtų baudų (šalies vidurkis apie 50 Eur).
Pagal vaikams priteisto išlaikymo (vadinamųjų alimentų) skolų skaičių nesame „lyderiai“. Mums tenka 24 vnt. skolų tūkstančiui gyventojų (šalies vidurkis 16 vnt.). Tuo tarpu skaičiuojant pagal vienam savivaldybės gyventojui vidutiniškai tenkančią išlaikymo skolų naštą Biržų rajonas išsiskiria iš visų. Su 210 eurų esame Lietuvos „lyderiai“ ir artimiausią „persekiotoją“ – Kalvarijas – lenkiame net 38 eurais.
Pagal piniginių skolų (pradelstų mokėjimų už vartojimo kreditus, komunalines ir kitas paslaugas, negrąžintų skolų pagal vekselius ir kt.) skaičių (279 vnt.) esame netoli šalies vidurkio (252 vnt.), o pagal vienam gyventojui vidutiniškai tenkančių nesumokėtų piniginių skolų sumą – 556 Eur – esame net kiek geresnėje padėtyje nei šalies vidurkis (645 eurai).
Skolas augina ir lengvai gaunamos pašalpos
Biržuose dirbanti antstolė Irena Bakšienė pažymi, kad skolų didėjimui priežasčių yra įvairių. Viena iš jų – didesnės pramonės įmonių nebuvimas, kur būtų daugiau įvairaus ir nekvalifikuoto darbo vietų. Taip pat lengvai dalinamos pašalpos, kurios neskatina dirbti. Galiausiai nėra jokių priemonių skolininkams pažaboti. Kai kurie gyventojai turi po keliasdešimt baudų bei skolų ir toliau jas sėkmingai kaupia.
Turi galimybę gyventi iš „šešėlio“
Lietuvos antstolių rūmų vadovas Irmantas Gaidelis atkreipia dėmesį, kad pradelstų skolų paplitimas tiesiogiai susijęs ne tik su regionų ekonominiais rodikliais, gyventojų užimtumo lygiu, bet ir su nelegalių pajamų lygiu. Neįmanoma išieškoti skolų, jei įsiskolinusieji turi galimybę gyventi iš šešėlinių pajamų. Tokiems asmenims skirtos administracinės baudos kaupiasi kaip pradelstos skolos iki tos dienos, kol ateina metas nutraukti išieškojimą dėl senaties.
Skolų mažinti taip pat nepadeda nuo 2024 m. liepos sumažintos išskaitos iš pajamų ir nuo gruodžio įvedamos skolų „atostogos“. Greičiau atvirkščiai – piktavalių skolininkų skaičius dėl šių pakeitimų gali tik padidėti.
Antstolis pabrėžia, kad naujoji tvarka gal ir gelbsti laikinai nedirbančius skolingus žmones, bet tuo pačiu ji yra ir dovana nesąžiningiems, atsiskaityti vengiantiems pažeidėjams. Sulėtėjus išieškojimo procesams, nesumokėtų administracinių baudų bagažas daugelyje vietovių dar labiau didės.
