Praėjusią savaitę Biržų tvirtovės arsenalo konferencijų salėje vyko forumas „Verslas Biržų krašte: realybė, perspektyvos, idėjos“, organizuotas rajono savivaldybės bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pastangomis. Susirinko apie septynios dešimtys forumo dalyvių, pranešėjų ir svečių.
Renginys buvo nemokamas, skirtas pirmiausia verslo bendruomenei, tačiau savo turiniu buvo įdomus ir kiekvienam šalies ekonominiu gyvenimu besidominčiam piliečiui. Pranešimų teminis spektras buvo labai platus, apimantis ne tik regionines, bet ir pasaulines tendencijas, kryptis ir įžvalgas. Renginį moderavo Biržų savivaldybės administracijos direktorės
pavaduotoja Astra Korsakienė.
Forumą sveikino Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas. Rajono vadovas kalbėjo apie verslą rajone, iniciatyvas, lūkesčius ir perspektyvas, pastaraisiais metais verslui kilusius iššūkius – tiek geopolitinius, tiek energetinius. Meras dėkojo verslui už paramą kultūros ir sporto, socialinės paramos srityse.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas priminė, su kokiomis globaliomis problemomis susiduria verslas šiuo metu ir kaip savivaldybė gali prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo. Prezidento nuomone, geriausias rezultatas būtų pasiektas, jei verslas ir vietos valdžia draugiškai suremtų pečius, skatindami ekonomikos kilimą.
Kur slenka Biržai
Pirmasis pranešimas buvo skirtas Biržų rajonui. Pranešimą „Biržų rajono savivaldybės strategija regiono kontekste ir verslo aplinkos gerinimo priemonės“ skaitė savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė bei Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė.
Direktorė I. Varzienė kalbėjo apie valdžios ir verslo bendradarbiavimą, o informaciją apie projektus, įvairius rodiklius bei perspektyvas pateikė vedėja Z. Marcinkevičiūtė.
„Dėl Dievo, tėvynės ir giminės“, – šį Biržų Radvilų giminės devizą priminė I. Varzienė, sakydama, jog ir šiuolaikiniame versle visos šio šūkio dedamosios lieka aktualios, tačiau verslas dažniausiai pirmoje vietoje stato giminę, kas yra visiškai natūralu. I. Varzienė kalbėjo apie tradicines verslo gerinimo priemones, būdingas visoms savivaldybėms. Tai smulkaus ir vidutinio verslo programa, nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, lengvatos verslo liudijimams, verslo konsultanto atsiradimas Biržų turizmo ir verslo informacijos centre. Direktorė paminėjo sėkmingus projektus, tokius kaip turizmo klasterio veikla ar Biržų kempingas, nepamiršo ir nesėkmių – sklypo su infrastruktūra gamybinei veiklai nuomos sutarties, kurią teko nutraukti, nes nuomininkas nevykdė sutarties sąlygų.
I. Varzienė atkreipė dėmesį, kad dabar vykstantys viešųjų erdvių tvarkymo projektai ne tik kuria bendrą visuomeninį gėrį, bet yra ir verslo sąlygų gerinimo dalis tiek sukuriant patrauklesnę verslo aplinką, pritraukiant turistų srautus, tiek formuojant vietos gyventojų savivertę, norą likti čia kurti savo gyvenimą. Direktorė sakė, jog kultūra yra galingas ekonomikos variklis, o Biržuose gilios kultūrinės tradicijos ir solidūs renginiai.
Iš verslo pusės I. Varzienė sakė pasigendanti daugiau ilgalaikio bendradarbiavimo formų, konceptualesnių ir fundamentalesnių menecenatystės idėjų ir tradicijų. Direktorė kalbėjo ir apie viešojoje erdvėje bei medijose įnirtingai kuriamą naratyvą, esą Biržuose viskas yra blogai.
Z. Marcinkevičiūtė pateikė daug įvairių indeksų ir skaičių, iliustruojančių Biržų savivaldybės rodiklius kitų apskrities savivaldybių bei Panevėžio miesto savivaldybės atžvilgiu. Vieni rodikliai džiugina, kiti verčia suklusti, tačiau bendrai fiksuojamas augimas, artimas šalies vidurkiui. Kaip pastebėjo forumo dalyviai, kai kur palyginimui buvo pasirinkti skirtingų lygų žaidėjai – negalima Biržų rajono rodiklių bandyti lyginti su Panevėžio miesto rodikliais.
„Reikia saugoti žmones“
Tokia mintimi pradėjo savo pranešimą „Lietuvos ekonominė situacija ir tendencijos“ ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot pranešėjo, nedarbas pasaulyje dabar yra rekordinėse žemumose. JAV ir Jungtinėje Karalystėje šis rodiklis siekia 3,5 proc., Japonijoje – 2,5 proc., eurozonoje apie 6 proc., čia rodiklį keičia pietinės valstybės – Graikija, Ispanija, Italija, kur nedarbas tradiciškai yra aukštas. Darbo turi visi norintys dirbti. Lietuvai ir verslams čia yra rizika prarasti žmones, nes šiuo momentu „rasti darbo lengviau, nei išsinuomoti butą“. Anot M. Dubnikovo, tai liečia tiek privatų, tiek viešąjį sektorių.
Kitas reiškinys – didžiausia per paskutiniuosius 40 metų pasaulyje infliacija, siekianti beveik 10 procentų. O tai reiškia, kad kils bankinių palūkanų normos, kas signalizuoja, jog pigių pinigų artimiausių laiku nebus, todėl skolintis reikia skubiai dabar arba laukti geresnių laikų.
„Dabar daug kas kalba apie brangias žaliavas, energetiką. Manau, kitais metais apie tai nekalbėsime, kalbėsime tik apie brangius pinigus“, – sakė M. Dubnikovas. Žaliavos ir energetiniai resursai pinga, tai rodo ateities sandorių analizė. Iš esmės pinga visos žaliavos ir energetika, daugelis kainų grįžta į 2017-2018 metų lygį. Realiai tai pasijus po 6 – 8 mėnesių.
Apibendrindamas M. Dubnikovas sakė, jog ekonomikos recesija neišvengiamai bus, tačiau ji bus gerokai švelnesnė nei 2009 metų krizė. „Jeigu kaimynas netenka darbo, tai recesija, jei jūs pats tampate bedarbiu, tai jau krizė“, – linksmai pakomentavo ekonomistas. Su energetiniais resursais ir žaliavomis viskas bus gerai, tačiau verslas privalo išsaugoti darbuotojus naujam ekonomikos pakilimui.
Parama ir alternatyvūs lėšų šaltiniai
VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“ Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius kalbėjo apie verslo galimybes pasinaudoti ES parama, pasinaudojant nacionalinės plėtros programos lėšomis. Anot pranešėjo, 2021 – 2027 metų ES struktūrinių fondų paramos lėšos yra orientuotos į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionus, ši kartą aplenkiant sostinės regioną. Didelis dėmesys skiriamas įmonių skaitmenizavimui, gamybinių procesų automatizavimui, skaitmeninių technologijų diegimui. Didelė paramos dalis bus skiriama skatinti inovatyvių, aplinkai draugiškų, tvarių produktų gamybos technologijų diegimui įmonėse, atsinaujinantiems energijos ištekliams, konkurencingumą skatinančioms priemonėms.
Kaip smulkiam verslui rasti alternatyvaus finansavimo šaltinius, kalbėjo faktoringo bendrovės „Faktoro“ direktorius Algirdas Gutauskas, pristatęs pranešimą „Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą alternatyvių finansuotojų akimis“. Pranešėjas kalbėjo apie sunkumus ir kliūtis, su kuriomis susiduria smulkus ir vidutinis verslas bankuose. Anot pranešėjo, Lietuvoje bankai atmeta 29 proc. finansavimo paraiškų, kai ES vidurkis yra 7 proc. Anot A. Gutausko, viena iš išeičių yra naudotis alternatyvių finansinių įmonių paslaugomis. Jos neretai yra lankstesnės, greitesnės, siūlo paslaugas, kurių klasikiniai bankai smulkioms įmonėms nesuteikia. Tai leidžia greičiau ir efektyviau valdyti piniginius srautus, greičiau reaguoti į pokyčius.
Dievo žodis ir empatija su simpatija
Pirmąją forumo dalį prieš pertrauką apibendrino jame dalyvavęs LR Seimo narys Valdemaras Valkiūnas. Šį kartą Seimo narys savo kalbą pradėjo jam nebūdingu retoriniu posūkiu. Priminęs Radvilų devizą apie Dievą, Tėvynę ir giminę, V. Valkiūnas ėmė samprotauti apie tai, kad Dievas yra visur, kiekviename iš mūsų, tik ar mes laikomės Dievo žodžių, „surašytų Biblijose“. Politikas svarstė, kad priesakas „Negeisk svetimo turto“ yra tapatu „Neviliok mano darbuotojo“, rado ir kitokių alegorijų. Esą, šventose knygose surašyta, kad skolinti galima tik septyneriems metams, o tai reiškia, kad „septintais metais turi grąžinti arba nurašyti skolas“. Nuo Švento Rašto aiškinimo seimūnas grįžo prie Z. Marcinkevičūtės pranešime paliestų pagrindinių ekonominę plėtrą rajone stabdančių problemų. Politikas pažėrė savo įžvalgas, kaip sukurti patrauklesnę investicinę aplinką, kurti didesnę pridėtinę vertę, vystyti turizmą ir kitus dalykus. Ne paskutinė vieta čia buvo skirta biržiečių empatijai, simpatijai bei harmonijai.
„Ačiū, mes supratome, kad pagrindinė mintis, tegul ir kitais žodžiais buvo išsakyta, vis tiek yra „Biržai – jėga“, – reziumavo Seimo nario pasisakymą A. Korsakienė.
Nauja pasaulio tvarka, elektra ir kadrai
Bendrovės „Newsec Advisers LT“ rinkos tyrimų ir analizės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas pristatė pranešimą „Kaip paskatinti nekilnojamojo turto plėtrą regione“. Pranešime kalbėta ne tik apie NT turto plėtrą, bet apie kitus makroekonominius dalykus, kuriuos lemia ir lems pasaulio poliarizacija ir geopolitiniai tektoniniai lūžiai, stagnacija kapitalo rinkose ir skolinimosi prieinamumo mažėjimas. Kalbėta, kaip šie globalūs veiksniai juntami Lietuvoje, ko galima tikėtis artimiausiu metu.
UAB „Jaukurai“ generalinis direktorius Tadas Sargautis daugiau iš praktinės pusės kalbėjo apie saulės elektrines, jų kaštus ir galimybes, jų galimą naudą verslui.
Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktorius Dainius Korsakas skaitė pranešimą „Profesinis mokymas Biržų technologijų ir verslo mokymo centre. Iššūkiai, galybės ir perspektyvos“. Jis supažindino būsimuosius savo mokinių darbdavius su centro galimybėmis ir programomis, pateikė bendradarbiavimo su Biržų verslu pavyzdžių.
Sėkmės istorijos ar nesėkmingi pranešimai
Dvejopas įspūdis liko po dviejų paskutiniųjų pranešimų, skirtų verslo sėkmės istorijoms. Panašu, kad forumo rengėjai ir pakviesti sėkme pasidalinti verslininkai skirtingai suprato, koks yra uždavinys. Niekas neabejoja šių įmonių sėkme ir pasiekimais, tačiau….Verslo sėkmės istorija – tai ne blizgus pasakojimas iliustruoto žurnalo skaitytojams. Verslo istorija – tai darbas, sunkūs sprendimai, priemonės ir žmonės. Apyvartos, kreditai, nesėkmės ir nuopoliai, iš jų gimę teisingi sprendimai.
Faktoriai ir priežastys, nulėmę dabartinę sėkmę. Tokia istorija, nenutylint lydėjusių sunkumų bei bėdų, yra įkvepianti ir pamokanti, ji įdomi ir žmonėms, ir verslo bendruomenei. Forume išgirsti pranešimai buvo tiesiog reklaminiai pasakojimai ar filmukai, iliustruojantys dabartinę verslo būklę ir gaminius. Bet tai ne istorija.
