Senas beduinas, pajutęs artėjančią mirtį, pasišaukė savo tris sūnus.
– Alachas su jumis, – pasveikino jis vaikus. – Mano dienos jau suskaitytos, todėl išklausykite, kaip nusprendžiau padalinti jums savo turtą: vyriausiajam sūnui palieku pusę savo kupranugarių, antrajam – trečdalį bandos, o mano jaunėlis gaus devintąją dalį kupranugarių. Jūs buvote geri vaikai, todėl prižadėkite, kad klusniai išpildysite mano paskutinę valią, ir aš galėsiu ramiai numirti.
Neilgai trukus tėvas pasimirė. Sūnūs suskaičiavo bandą ir pamatė, kad yra septyniolika kupranugarių. Kai reikėjo dalintis, ėmė sukti galvą, kaip tai padaryti, nes nė vienas neišmanė, kaip pasidalinti pagal tėvo norą. Dalino ir šiaip, ir taip, tačiau vis negerai. Vieną kupranugarį užmušti ir kartu suvalgyti mėsą jie nesiryžo.
Nebežinodami, ką daryti, nusprendė paklausti patarimo seną tėvo draugą. Išklausęs brolius, šis pasakė:
– Jūsų tėvas buvo mano geriausias bičiulis. Aš toks pat senas kaip ir jis. Alacho valioje, kiek man dar liko gyventi, todėl gerbdamas bičiulio atminimą dovanoju jums vienintelį kupranugarį.
Broliai padėkojo ir pasiėmė kupranugarį. Tada pasirodė, kad pasidalinti bandą pagal tėvo valią visai paprasta. Vyresnysis gavo pusę kupranugarių – devynis, antrasis gavo trečdalį – šešis, o jaunėlis gavo devintąją dalį – du kupranugarius.
Tačiau keistas dalykas, kiekvienam gavus savo dalį, pasirodė, kad liko vienas kupranugaris. Atsidėkodami kilniadvasiui senam tėvo bičiuliui, broliai grąžino dovanotąjį kupranugarį.
Su Tėvo diena – tvirtybės ir išminties gyvenime tėvystės pašaukime.
Vidmantas Kareckas, Papilio Nekaltosios Švč. M. Marijos parapijos klebonas
