Biržiečių širdis užvaldžiusio teatro žmonės tikina, kad kartais jausdavosi kaip paskutiniai vargetos.
Iš darbo išeina Biržų kultūros centro Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisierė Vita Vorienė. Maža to: ji sako ieškanti kito darbo ir laukianti bet kokių pasiūlymų. Ši žinia trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kodėl „Aukso paukštės“ laurus pelniusio ir anšlaginius pasirodymus surenkančio meno kolektyvo režisierė pasirinko kelią „į niekur“?
Jaučia kaltę prieš žmones
Vita Vorienė patvirtino, kad lapkričio mėnuo – paskutinis jos darbo mėnuo režisuojant mėgėjiško teatro spektaklius. Ji dar lieka puse etato dirbti Biržų kultūros centro Papilio skyriaus meno vadove.
„Nieko nenutiko. Žmonės arba iš gero gyvenimo kažką keičia, arba nebemato prasmės. Nepavargau, bet nepakeičiamų žmonių nėra. Kažkada galvojau, kad dirbsiu iki pensijos, bet daugiau nebenoriu“, – kalbėjo Vita Vorienė.
Moteris sako atidirbusi teatro režisiere daug metų, ir jai atrodo, kad užteks. Nors veikla buvo labai graži ir su paskutiniu spektakliu šalies mėgėjiško meno kolektyvų grupėje buvo tarp laureatų.
„Jaučiu kaltę prieš tuos žmones. Su teatro kolektyvu siejami vien gražūs dalykai. Jokių tarpusavio intrigų, esame kaip viena šeima“, – kalbėjo Vita Vorienė apie kolektyvą, kurį ji subūrė vaidinti.
Kolektyvo nariai po žinios, kad režisierė išeina, patyrė šoką.
V. Vorienė sakė, kad šis jos sprendimas gimė ne per vieną dieną, tai nėra dėmesio troškimas ar noras ką nors pasakyti.
„Teatro aš neišsinešu, jis lieka. Jei teatro Biržams reikės, turės ieškoti kito žmogaus. Ir kultūros centro direktorius yra baigęs režisūrą“, – kalbėjo V. Vorienė.
Kasmet po spektaklį
Šį lapkritį sueis 17 metų nuo to laiko, kai V. Vorienė subūrė mėgėjų teatrą ir pradėjo režisuoti spektaklius. Kasmet būdavo pastatoma po vieną spektaklį, kolektyvo pasirodymai sulaukdavo anšlaginio žiūrovų dėmesio. Šiuo metu repetuojami net du spektakliai.
Teatras Boriso Dauguviečio vardą gavo 2013 metais, kai pelnė aukščiausią mėgėjiškų teatro kolektyvų nominaciją – „Aukso paukštę“. Tuomet biržiečiai teatralai susisiekė su garsiojo B. Dauguviečio dukra Galina Dauguvietyte ir paprašė jos leidimo teatrui suteikti tėvelio vardą.
Vita Vorienė sako, kad nė vienas mėgėjiško teatro kolektyvo aktorius nėra susijęs su menais. Tad jų pasiekimai kaip žmonių, nebaigusių jokių studijų, yra dideli ir verti pagyrimų.
Teatro gyvenimas buvo aktyvus. Dalyvauta teatrų festivalyje „Dauguvietynė“, įkurtas „Paziuko teatras“, rengtos Melpomenės šventės, dalyvauta Biržų miesto dienose, o kiek dar būta įvairių išvykų.
„Esam ir buvom gyvi“, – kalba režisierė.
Darbo sąlygos sudėtingos
V. Vorienė neslėpė, kad teatrui, kaip ir kitiems meno kolektyvams, Biržuose dirbti sudėtinga.
„Biržų kultūros centras pastatytas dėl žiūrovų, ne dėl meno žmonių. Meno kolektyvai turi repetuoti tam neturėdami patalpų, tad kai kam atrodo, kad viskas išeina savaime. Paskaičiavau, kad jei repetuosime tiek laiko, kiek mums yra skirta, spektaklius pastatysime iki pensijos“, – kalbėjo V. Vorienė.
Anot jos, ši problema nėra sprendžiama jau daug metų. Bet pasiekimai neateina savaime, be pastangų.
„Gyvenu mažame miestelyje, nenoriu dėl savo darbo nuolat išgyventi streso“, – sakė režisierė.
Apie savo sprendimą trauktis iš darbo ji informavusi Biržų kultūros centro direktorių Romą Lesevičių. Jis prašė dar pagavoti.
„Direktorius galvoja, turi pasiūlymų. Bet aš jau apsigalvojau. Aš išeinu ne dėl to, kad manęs prašytų. Tai nėra lengvas sprendimas. Bet negi būtina išeiti į pensiją ar numirti, kad galėtum išeiti iš darbo?“ – svarstė V. Vorienė.
Ji sakė tokiu poelgiu ji nesiekianti ko nors sunaikinti. Tačiau režisierė pripažino, kad tiesiog jos netenkina darbo sąlygos.
Aktoriai apgailestauja ir ašaroja
„Liūdna“, – apsiašarojo viena iš teatro kolektyvo narių, farmacininkė Palmyra Kleinienė.
„Režisierės išėjimo priežastys yra asmeninės. Bet realiai galvojant nebėra režisieriaus – nebėra teatro. Teatras buvo išėjimas į žmones, atgaiva sielai. Visi buvome labai susidraugavę, vieninga šeima. Nebelieka to. Kolektyve yra labai talentingų žmonių, kurie galėjo save realizuoti“, – kalbėjo P. Kleinienė.
Teatro aktorė svarstė ir apie galimas V. Vorienės išėjimo priežastis.
„Vienas žmogus gal yra kovotojas, kitas vieną ar daug kartų atsimuša į sieną ir nustoja kovoti“, – kalbėjo pašnekovė.
P. Kleinienė sako, kad biržiečiai teatrą mylėjo. Visi džiaugdavosi, kad Biržuose yra toks teatras.
„Net Seimo narys mus visada pristatydavo kaip pavyzdį. Gal buvome paprastesni, ne tokie šiuolaikiški, bet žmonės mus mylėjo. Ateis kitas režisierius, pasikeis teatro kryptis. Labai gaila“, – kalbėjo P. Kleinienė.
Vienas pirmųjų teatro aktorių, meteorologas Bronius Medinis sakė, kad V. Vorienės sprendimas buvo netikėtas.
„Visi labai apgailestaujame. Pasiekta neblogų rezultatų, kolektyvas susiformavęs per tiek metų“,- kalbėjo jis.
„Liūdna. Teatras mirė. Nežinau peripetijų, tad be emocijų pasakyti nieko daugiau negaliu“, – kalbėjo viena ryškiausių teatro aktorių Jolita Braškė.
Nėra galimybių repetuoti, rekvizitui lėšų nėra
Boriso Dauguviečio asociacijos prezidentė, teatre vaidinanti, Vilniuje gyvenanti biržietė Regina Pipiraitė neslėpė, kad aktoriai ir meno žmonės, sužinoję šią naujieną, norėjo kreiptis į rajono vadovus – mero pavaduotoją Audronę Garšvaitę ir administracijos direktorę Irutę Varzienę. Tačiau pati režisierė paprašė to nedaryti. Baimintasi, kad po to neįvyktų „raganų medžioklė“, nes V. Vorienė vis dar lieka dirbti tame pačiame kultūros centre.
Tačiau R. Pipiraitė nevyniojo žodžių į vatą ir papasakojo, su kokiais sunkumais susiduria biržiečiai teatralai.
„Aš bendrauju su visais šalies teatrais. Mūsų teatrui nebuvo sąlygų repetuoti. Nesuteikiamas tinkamas laikas. Palyginus su kitais teatrais mes neturime lėšų. Drabužius aktoriai atsineša savo, patiems tenka rūpintis dekoracijomis“, – kalbėjo R. Pipiraitė.
Anksčiau teatras Biržų kultūros centro salėje repetuodavo pirmadieniais ir penktadieniais. Pirmadienis būdavo tinkama diena, nes kultūros centre nebūdavo renginių. Tačiau po kurio laiko pirmadienis paskirtas V. Morkūnienės choro repeticijoms, o teatrui repetuoti liko antradienis. Tačiau šiomis dienomis dažniausiai vyksta kino filmai, o penktadieniais – generalinės repeticijos ir kiti renginiai.
Teatro aktoriai įsiprašydavo į choreografijos salę, yra tekę repetuoti centro foje, „grojant triūboms“.
Tuo tarpu Biržų B. Dauguviečio teatro spektakliai vyksta pilnose žiūrovų salėse. Į juos einantys perka bilietus. „Net per miesto šventę, kai mieste žvaigždės koncertavo nemokamai, mėgėjų teatro pasirodymas buvo mokamas. Deja, už surinktus pinigus teatrui lėšų nelieka. Galima suskaičiuoti ant rankos pirštų, ką gavom iš kultūros centro spektaklių rengimui“, – kalbėjo R. Pipiraitė.
Spektaklių rengimui pinigų reikia prašyti B. Dauguviečio asociacijos, kurios lėšas sudaro rėmėjų aukos arba tam tikras procentas skirtų deklaruojant pajamas.
Biržų teatro nariai ilgą laiką neturėjo net savo patalpų persirengimui. Vykstant pastato renovacijai nebuvo kur pasidėti daiktų. Neretai dingdavo jų rūbai ar kitas rekvizitas.
Po renovacijos teatro žmonės kreipėsi į centro vadovą Romą Lesevičių.
„Mes neprašėme nukabinti mėnulio nuo dangaus. Norėjome elementarių sąlygų darbui“,- kalbėjo moteris.
Po pokalbio su Biržų kultūros centro direktoriumi buvo atskirta dalis rampos, skirta patalpa teatrui. Šiuo metu čia laikomi ne tik rūbai, bet ir teatrui bei jo aktoriams skirti aukščiausi apdovanojimai, diplomai.
Ne paslaptis, kad teatro kolektyvas dažnai vyksta pasirodyti į kitus rajonus. Deja, teatralams tam lėšų beveik neatsirasdavo, jų tekdavo ieškoti iš asociacijos. Nebūdavo pinigų ir priimant svečius, kitus šalies teatrų atstovus.
Šiuo metu režisierė V. Vorienė su teatro žmonėmis stato du spektaklius. Laukiama premjeros, tačiau sąlygų repetuoti nėra.
„Mums labai gaila. Režisierė pažįsta kiekvieną iš mūsų. Gaila įvaizdžio, įdirbio, pasiekimų. Teatro, kuriam rodoma nepagarba. Mes nestatėme lėkštos medžiagos. Mūsų populiarumas nėra pigus. Jis skirtas mokyti, jaudinti, jautrinti žmogų. Ar atėjęs kitas režisierius nenueis į lėkštybes?“ – svarstė pašnekovė.
Tikisi, kad režisierė dar apsigalvos
Šiuo metu atostogaujantis Biržų kultūros centro direktorius Romas Lesevičius sako, kad „kiekvienas žmogus laisvas apsisprendime“. Anot jo, visai iš darbo V.Vorienė neišeina – lieka dirbti Papilyje.
„Visų priežasčių reikia jos klausti. Mes bandėme kalbėti ir ne po vieną valandą. Sakė, kad laikas repetuoti nėra tinkamas. Bandėme pagerinti sąlygas. Bet gal žmogus pavargo“, – svarstė R. Lesevičius.
Kultūros centro direktorius sakė, kad patalpų yra tiek, kiek yra. Kolektyvas nėra vienas. Neįmanoma visų dienų skirti repetuoti salėje, nes ir kitiems kolektyvams reikia repetuoti.
„Režisierė norėtų, kad būtų atskira studija ir teatras galėtų repetuoti visą dieną. Bet galimybės ribotos. Kiek galėjome, tiek padėjome teatrui ir kitiems kolektyvams. Bet gal žmogus išsisėmė“, – svarstė direktorius.
Jis sakė V. Vorienei pasiūlęs neskubėti, pasiimti atostogų. Prašymas atleisti iš darbo yra pas direktorių, bet, anot jo, „jei persigalvotų, prašymą galima bet kada išmesti“.
R. Lesevičius tikisi, kad režisierė dar apsigalvos.
Meno žmonės jautrūs
Už kultūrą atsakinga Biržų rajono mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė apie režisierės V.Vorienės planus išeiti iš darbo sužinojo antradienį. Šią žinią ji sako vertinanti blogai.
Apie tai ji kalbėjosi su Biržų kultūros centro direktoriumi Romu Lesevičiumi ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąja specialiste Lina Vireliūniene.
„Jie sako, kad režisierė neišsakė savo pageidavimų dėl darbo ar jo sąlygų. Tad išėjimo priežastys nėra aiškios. Pasikalbėsime su aktoriais, galbūt ieškosime kito žmogaus. Bandysime aiškintis, kodėl taip nutiko, kalbėtis su režisiere“, – sakė A. Garšvaitė.
Tuo tarpu Lina Vireliūnienė sakė, kad žinia apie režisierės išėjimą jai sukėlė šoką. Juolab kad V. Vorienė niekada niekuo nesiskundusi.
„Faktas, kad Vitos nuopelnai yra milžiniški. Teatro pasirodymo visi laukia, neseniai buvo teatriukų šventė, jie visur keliauja. Meno žmonės yra jautrūs. Tad sunku pasakyti, kas ten nutiko. Aišku, ir pinigų trūksta, ir direktorius, kiek gali, rūpinasi. Aš viliuosi, kad ji dar sugrįš. Kaip viską nutraukti – sąžinės reikia turėti“, – kalbėjo L. Vireliūnienė.
