Gruodžio 12 dienos „Šiaurės rytų“ laikraštyje, rubrikoje „Politiko tribūna“, publikuotas aistringas ir nervingas Biržų rajono savivaldybės nario, socialdemokrato Audriaus Juknos straipsnis.
Pirmajame ir antrajame laikraščio puslapiuose buvo šie A. Juknos žodžiai: „Galima vienu atveju dešimt metų vien tik kalbėti, bet beveik nieko nedaryti, o kitu atveju iš karto be kalbų imtis darbų, parodo dabartinio mero sprendimas demontuoti sovietų karius šlovinusį obeliską“.
Maloniai primenu, kad Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas įsigaliojo 2023 m. gegužės 1 dieną. Būtent šiame įstatyme įtvirtinta totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiančių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. 2023 m. balandžio 28 d. LR Seimo pranešime buvo akcentuota, kad būtent šis „įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus“.
Savivaldybės buvo įpareigotos per 20 darbo dienų nuo įstatymo įsigaliojimo pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui informaciją apie savivaldybėse esančius viešuosius objektus, galimai pažeidžiančius įstatymus ir, aišku, rengti, pradėti ardymo/keitimo darbus. Įstatymas rengtas Rusijos karo Ukrainoje kontekste, tikintis, kad sovietinio palikimo pašalinimas yra svarbus ir ideologiniu aspektu, ir kaip solidarumo su kovojančia Ukraina priemonė.
Primenu, kad Biržų rajono savivaldybės meras prisiekė 2023 m. balandžio 20 d. Jis atsakingas už LR įstatymo, kurį, beje, inicijavo konservatoriai, vykdymą. Tik tiek. Jokio didvyriškumo. Ir šiandien – kažin kodėl klausimas sprendžiamas tik dėl Biržų sovietų kareivių kapų obelisko, o tai kaip Nemunėlio Radviliškio, Vabalninko? Ir kodėl stringa gatvių, pavadintų Salomėjos Nėries vardu, klausimai? Nes tai sudėtingiau negu nugriauti „kaminą“? Diskusijos baigėsi net neįtraukus tarybos narių, nepateikus išsamios informacijos. Anot prof. Egidijaus Aleksandravičiaus, mes gyvename „klišių pasaulyje“, A. Jukna irgi įstrigęs politinių nuvalkiotų banalybių nuosėdose. Semantiniu požiūriu tekstas (reakcija) visiškai neadekvatus – rašiau apie konkretų tarybos posėdį, gavau viso gyvenimo ir konservatorių vertinimą (pasigedau sugriautų kolūkių ir pavogto šiferio).
Ir dar – primygtinai rekomenduoju pasikartoti Biržų sovietinių reliktų istoriją. Interneto platybėse yra visa medžiaga apie 2017 – 2018 m. kovas Biržuose, Rusijos ambasados ir buvusio mero V. Valkiūno reakcijas.
Aš suprantu, kad Biržų socdemams labai norisi tradiciškai pastatyti savo merą ant postamento, bet, manau, reikėtų apsieiti be politinių manipuliacijų bent šia tema. Biržų politiniai kaliniai ir tremtiniai iš esmės inicijavo ir įgyvendino daugelį tremties, rezistencinės kovos vietų įamžinimo projektų. Pastaruoju metu nuolat girdime rūpestį dėl piliečių atsparumo dezinformacijai, propagandai. Ar tikrai tokie autoriniai ir anonimiški socdemų pareiškimai padeda? Ar čia jau tokia Lietuvos valdymo pradžia a priori? Vietoj tariamos pagarbos nuolat prie pavardės pridedant „gerb.“ linkėčiau pagarbos tiesai – istorinei ir kasdieninei.
Irutė Varzienė, Biržų rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė
