Biržų spaustuvėje pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu buvo pradėtas spausdinti vienas pirmųjų Lietuvos istorijos vadovėlių – Stasio Matulaičio „Lietuvių tautos istorija“. Leidinys po mūsų šalį galėjo pasklisti tūkstantiniu tiražu, tačiau taip neatsitiko. Leidimą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Ilgai manyta, kad nė vienas iš nedaugelio spėtų išleisti to tiražo egzempliorių neišliko. Bet taip nėra. Vieną iš jų saugo Biržų krašto muziejus. Kaip pavyko tokią vertybę išsaugoti – bene detektyvinė istorija.
Sensacinga žinia
Labai simboliška, kad per Stasio Matulaičio 158-ąsias gimimo metines, spalio 24 dieną, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusioje konferencijoje Biržų muziejus turėjo parengęs gan sensacingą pranešimą, kuris daugeliui konferencijos dalyvių ir net mokslininkų buvo didelė naujiena: leidinys, kuris po mūsų šalį 1913 m. galėjo pasklisti tūkstantiniais tiražais, kurio aprašymas neaptiktas bibliografiniuose šaltiniuose ir apie kurio egzistavimą nežinojo net pats autorius, yra saugomas Biržų krašto muziejaus rinkiniuose!
Biržuose – moderni spaustuvė
1912 metais buvo įkurta Biržų spaustuvė. Ji turėjo oficialų pavadinimą – „M. Yčo ir bendrovės spaustuvė“. Bet tai nereiškė, kad ji buvo Yčo nuosavybė. 1912 m. energingam politikos ir visuomenės veikėjui Martynui Yčui „pavyko iš gubernatoriaus (Veriovkino) gauti leidimą įkurti Biržuose spaustuvę“, ir todėl spaustuvės savininku buvo užsiregistruotas Martynas Yčas ir bendrovė, o toks firmos vardas ir tapo oficialiu spaustuvės pavadinimu. „M. Yčo ir bendrovės spaustuvės“ kontora veikė Jurgio Trečioko bute ties turgaviete, pati įmonė – Dirvono (dabar Vytauto) gatvės medinio, per karą sudegusio ir iki šios dienos neišlikusio pastato trijuose kambariuose. Yra žinoma, kad spaustuvė buvo neblogai aprūpinta modernia technika. Akiras Biržys „Biržų apskrities istorijoje“ taip aprašo: „Biržų spaustuvės inventorių tada sudarė: 1 spausdinama mašina 48×66 cm, firmos „Koenig & Batterׅ“ 1 spausdin. mašina „Bostonka“, 1 popieriui pjaustyti mašina, daugybė įvairių lotyniškų raidžių“.
Lietuvos spaustuvių istorijos tyrinėtojo Viliaus Užtupo tvirtinimu, tuo metu Biržų spaustuvės poligrafiniais darbais daugiausia rūpinosi kunigas Povilas Jakubėnas, kuris gana greitai spėjo perprasti spaudos darbų specifiką. Spaustuvėje dirbo apie 10-15 žmonių.
„Lietuvos tautos istorijos“ spausdinimą sustabdė karas
Tuo metu dauguma provincijos spaustuvių spausdino etiketes, blankus, kontoros knygas ir kt. Naujai įkurtos Biržų spaustuvės pajėgumai leido spausdinti įvairesnius poligrafinius spaudinius ir garantuoti, kad užsakymai bus atlikti operatyviai ir kokybiškai. Tikriausiai todėl jau pačiais pirmaisiais, 1913-aisiais, Biržų spaustuvės gyvavimo metais buvo pradėtas spausdinti „Šviesos“ bendrovės leidinys – Stanislovo Matulaičio veikalas „Lietuvos tautos istorija“. Deja, dėl politinių, ekonominių ir kultūrinių permainų šio veikalo leidyba, kaip ir visų kitų knygų leidyba Biržų spaustuvėje, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje sustojo. Buvo spausdinami tik „Ekstra telegramos“ apie padėtį fronte lapeliai, kuriuos vaikai pardavinėdavo Biržų gatvėse.
Stasio Matulaičio „Lietuvos tautos istoriją“, išleistą 1918 m., ir antrąją, išleistą 1923 m., saugo nemažai Lietuvos bibliotekų ir muziejų. Tačiau apie Biržuose 1913 metais išleistą Stasio Matulaičio „Lietuvių tautos istoriją“ istoriniuose šaltiniuose beveik nėra informacijos. O įdomiausia tai, kad net pats vadovėlio autorius Stasys Matulaitis „Lietuvių tautos istorijos“ (spausdintos Tilžėje, J. Reylenderio ir sūnaus sp. 1923 metais) antrojo leidimo pratarmėje yra užrašęs: „Ši istorija buvo pradėta spausdinti dar 1913 metais, bet dėliai karo ir kitų priežasčių lig šiol dar nepabaigta“.
Juozo Masaičio dovana muziejui
Biržų spaustuvės leidinio, St. Matulaičio „Lietuvių tautos istorija su 4 žemlapiais ir paveikslėliais“ („Šviesos“ bendrovės leidinys Nr. 20.), išlikimą nulėmė Biržų spaustuvės vedėjo Juozo Masaičio (1892–1967) nuovoka, verslumas ir atsakingumas, leidinio svarbos suvokimas ir toliaregiškas sprendimas. 1924 m. surinkęs nebaigto spausdinti leidinio išlikusius spaudos lankus ir 1931 m. įrišęs 14 egzempliorių, vieną iš jų dedikavo Biržų muziejui. Leidinio įklijoje ranka surašė ir to meto susiklosčiusių aplinkybių istoriją, įvardijęs ją „Lietuvių Tautos Istorijos“ istorija“, kuri skamba taip:
„St. Matulaičio „Lietuvių Tautos Istorija“ buvo pradėta spausdinti Biržų spaustuvėje 1913 m. skaičiuje 5000 ekz. ir iki 1914 m. Didž. karo pradžios buvo išspausdinta 19 lankų (304 pusl.).
Karui prasidėjus, darbas buvo sustabdytas. Karo metu istorijos išspausdinti lankai, šeimininkaujant spaustuvėje rusams, vokiečiams ir bolševikams, buvo dalinai išmėtyti. 1924 m. aš surinkau ir sutvarkiau likusius lankus, tuo būdu sudariau 1800 ekz. neužbaigtos istorijos.
Tais pat 1924 m. kreipiausi du kartus laišku į Mariampolį pas p.St.Matulaitį, klausdamas ką daryti, kad užbaigus šią knygą spausdinti, bet atsakymo negavau. Tuo metu jau St. Matulaitis ištaisęs ir papildęs išleido Švyturio“ B-vė Kaune II laidą „Lietuvių Tautos Istorijos“, kurią ir šiandien dar tabevartojama, kaip vadovėlis mokyklose.
Vėliau p. St. Matulaitis, kaip teko girdėti išvyko į Rusiją ir negalėdamas su juo susitarti, kad galėtume užbaigti spausdinti knygą, 1931 m. liepos mėn. 24 d. visus likusius lankus istorijos pardaviau vyniojimui kaip makalatūrą. Tik palikau 14 ekz. tokiame pavydale, kokiame 1 ekz. įteikiau Biržų Muziejui. J. Masaitis, Biržai, 1931 28/VII)“.
Apie Stasio Matulaičio leidinį su Juozo Masaičio įklija, kuris ir saugomas Biržų muziejaus rinkiniuose, sovietmečiu dėl aiškių priežasčių buvo nutylima. Tik prasidėjus Lietuvos atgimimui, vadovėlis ne kartą buvo eksponuotas keliose Biržų muziejuje rengtose parodose.
*
Stasys Matulaitis „Lietuvių tautos istorijoje su 4 žemlapiais ir paveikslėliais“ leidinio įžangoje 1913 m. įrašė: „Rašydamas šitą populiarišką istorijos vadovėlį, turėjau omenyje aprašyti ne kunigaikščių karus, jų gyvenimą, bet nupiešti lietuvių tautos ir jų valstybės gyvenimo bėgį. Ar man bus pavykę išpildyti savo uždavinį, parodys laikas ir kritika. S.M.“.
Taigi St. Matulaičio leidinio, išspausdinto Biržų spaustuvėje 1913 m., egzempliorius, kurį saugo Biržų krašto muziejus, leidžia pasidžiaugti, kad didelis XX a. pradžios šviesuomenės
užmojis išleisti Lietuvos istorijos vadovėlį ir jį išpausdinti Biržų spaustuvėje nesužlugo. Šiandien Biržų muziejuje saugome galbūt vienintelį visame pasaulyje leidinio egzempliorių, kuris nusipelno atskiro tyrimo ir analizės.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rinkinių nuotr.
Vijolė Nikšienė, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkė
