Praėjusį šeštadienį Biržų krašto muziejus „Sėla“ sukvietė visus muziejaus bičiulius ir krašto praeitimi besidominčius žmones į naujais eksponatais iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus pasipildžiusią parodą „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai-Papilys“. Kaip Papilio dvaro turtai atsidūrė Šiauliuose ir kokiu būdu jie buvo surasti? Ši istorija išties verta detektyvo.
Tęstinė paroda „Grafai de Šuazel-Gufjė: Plateliai-Papilys“ muziejuje veikia jau treti metai, ji papildoma naujomis detalėmis ar eksponatais.
Garsiųjų grafų turtai kadaise buvo išgrobstyti, dalis jų pateko į muziejus, teatrus ir t. t. Biržų muziejininkai deda pastangas, kad šis paveldas grįžtų į mūsų kraštą.
Tai bandymas atsigręžti į mažai tyrinėtą ir istorijos gerokai nuskurdintą mūsų šalies kultūros tarpsnį, iš esmės suformavusį starto pozicijas nacionalinės kultūros raidai XX a. pradžioje. Kalbama apie bajoriškąją dvarų kultūrą.
Deja, didelė šio kultūrinio palikimo dalis buvo išblaškyta jau Pirmojo pasaulinio karo bei Nepriklausomybės kovų audrose. Galutinai dvarus, kaip kultūros židinius, pribaigė 1940 metų bolševikinis raudonasis tvanas.
Surasti dingusio turto pėdsakus padėjo atsitiktinumas
Apie tai, kas mums liko iš kadaise garsios grafų de Šuazel-Gufjė giminės palikimo, pasakojo „Sėla“ muziejaus direktorė Edita Lansbergienė.
Iki 1940 metų šios giminės palikuoniai valdė Platelių ir Papilio dvarus. 1940 metais sovietinė valdžia dvarus nacionalizavo, dalis turto buvo išgrobstyta, dalis nacionalizuoto Papilio dvaro turto buvo išvežta į Šiaulius ir pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Šiaulių muziejininkai ilgai tvirtino, kad jokio turto iš Papilio dvaro neturintys. Ir tik neseniai paaiškėjo, kad įtraukiant daiktus į apskaitą, jie buvo priskirti Papilės dvarui, esančiam Akmenės rajone.
Skaitant vertybių aprašus, kuriuos tada sudarė mažaraščiai darbininkų ir valstiečių valdžios atstovai, visai nestebina, kad dalis Papilio dvaro turto buvo perduota Šiaulių dramos teatrui kaip sceninis rekvizitas – juk ponų turtas turi tarnauti darbo liaudžiai. „Aušros“ muziejaus dokumentuose užfiksuoti 73 daiktai, atvežti iš Papilio dvaro.
Surasti dingusio turto pėdsakus padėjo atsitiktinumas. Biržų muziejus gavo vertingą dovaną, kurią muziejui padovanojo Lietuvos Respublikos finansų ministrės Gintarės Skaistės šeima. Jos prosenelė Genovaitė Vavžekaitė buvo grafų šeimos augintinė, gyvenusi Papilio dvare. Ji išsaugojo unikalių nuotraukų albumą iš gyvenimo ir viešnagių Papilio dvare laikotarpio. Būtent šiose nuotraukose matyti dvaro tuometinio interjero ir ten buvusių baldų fragmentai.
Pasinaudojant nuotraukomis, dalį baldų ir kitų interjero puošmenų pavyko identifikuoti „Aušros“ muziejaus ekspozicijoje.
Paslaptinga neeilinė asmenybė
Renginyje Biržuose dalyvavo ir LR finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ji sakė, kad jos prosenelė, šeimoje meiliai vadinta babunyte, buvo tikra laisvos Lietuvos ponia. Anot G. Skaistės, prosenelė buvo labai paslaptingas žmogus, apie jos praeitį iki šios dienos daug nežinoma. Ji buvo grafų augintinė, grafaitės draugė, tačiau jos kilmė ir ryšys su grafais nežinomas. Nežinia, kokia jos kilmė, kas buvo jos tėvai ir iš kur ji kilusi.
Bažnyčios knygoje įrašų apie jos gimimą nėra, vadinasi, grafai ją iš kažkur atsivežė. Galima numanyti, kad tai grafų aplinkos žmonių vaikas, tačiau tiesioginio giminystės ryšio nėra.
„Man ir mano mamai labai svarbus jos atminimas, nes tai buvo ypatingas žmogus. Jos vyras taip pat buvo iš Papilio kilęs karininkas Jokūbas Januševičius, gyveno Kaune. Jie buvo kiek bohemiški, didelį pažinčių ratą turėję žmonės.
Prosenelė buvo sportininkė, Lietuvos moterų ieties metimo čempionė, priklausė Šaulių sąjungai, mėgo muzikuoti – buvo labai įvairiapusiška asmenybė. Ji 12 metų gyveno Papilio dvare, vėliau išvažiavo mokytis į Sankt Peterburgą. Per revoliuciją pasitraukė į Krymą, iš ten grįžo į Lietuvą. Dirbo sesele Karo lauko ligoninėje, kur ir susipažino su būsimu vyru.
Tačiau ir gyvendama Kaune atvažiuodavo aplankyti savo vaikystės Papilio dvaro. Liko daug nuotraukų ir iš to periodo, ne tik interjero, bet ir dvaro aplinkos, tvenkinių. Mano mama nusprendė prosenelės nuotraukas dovanoti Biržų muziejui, kad būtų labiau įprasmintas jos atminimas. Džiaugiuosi, kad su dvaro ir grafų atminimu gyvena ir mano prosenelės atminimas, kad jis padeda atskleisti naujus istorijos puslapius“, – sakė G. Skaistė.
Tęs eksponatų paieškas
Šeštadienį susirinkusiems buvo pristatyti šeši iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatai, kurie padedant jau minėtoms nuotraukoms bei vertybių aprašais buvo identifikuoti kaip buvę Papilio dvaro turtai. Anot E. Lansbergienės, tikėtina, kad „Aušros“ muziejuje yra ir daugiau Papilio dvarui priklausiusių daiktų, tačiau juos reikia surasti ir identifikuoti, o tai negreitas ir nelengvas procesas. Tačiau „Sėlos“ muziejus rankų nuleisti neketina ir paieškas tęs.
Dvarų kultūrai skirtą vakarą užbaigė meninė programa „Lietuviškų romansų vainikas“, kurią atliko solistės Giedrė Zeicaitė, pianistė Edita Zizaitė ir aktorė Virginija Kochanskytė.