Biržiečiai gerai pažįsta Vytautą Kavaliauską: puikų muzikantą, mokytoją, dainų autorių, šiuo metu – Biržų kultūros centro Parovėjos skyriaus meno vadovą. Prieš kelias dienas jis nustebino Biržų muziejininkus į svečius užsukęs su dovana – savo vaikystės akordeonu, kuris ir nulėmė viso gyvenimo kelią su muzika.
– Man instrumentas labai brangus, o anūkai juo groti nenori, todėl nusprendžiau dovanoti muziejui, – sakė V. Kavaliauskas.
Kai V. Kavaliausko tėvelio brolis grįžo iš tarnybos sovietinėje armijoje, nusipirko armoniką. Davė pagroti ir dar visai mažamečiam savo sūnėnui.
Bet jam armonika nelabai pasidavė, melodijos nesigavo, todėl dėdė instrumentą pardavė.
Bet Vytautas armonikos iš galvos negalėjo išmesti. Tėvai, matydami, kad sūnus linksta prie muzikos, nusprendė jį leisti į muzikos mokyklą.
– Kai man suėjo dešimt metų, tėvai nuvedė į Bauskės muzikos mokyklą (esu gimęs Latvijoje).
Paklausiau, ar galėsiu mokytis groti armonika. Deja, armonika groti ten niekas nemokė. Pasiūlė groti akordeonu. 1967 metais tėveliai nupirko man pirmąjį akordeoną, – pasakojo V. Kavaliauskas.
Būtent pirmąjį savo instrumentą jis ir nusprendė padovanoti muziejui.
Anot V. Kavaliausko, instrumentą jam tėveliai nupirko nenaują.
– Manau, kad juo prieš tai grojo dar bent pora žmonių. Instrumentas, ko gero, yra pagamintas pokariu, nes pirmieji akordeonai Latvijoje pasirodė tik 1959-1960 m. Mano akordeonas Capriole“ buvo pagamintas Vokietijoje, manau, kad firmos „Klingenthal“. Jis yra trijų chorų. Iki šiol juo galima groti, – sakė V. Kavaliauskas.
Ir tikrai. Muzikanto rankose senasis akordeonas prabilo „Gegutės valsu“, kurį V. Kavaliauskas išmoko iš smuikininko Antano Varkalio.
Akordeonui įdėklą savo rankomis padarė jo tėtis Petras Kavaliauskas: iš faneros, kartono ir seno lagamino užrakto. Jame jis pragulėjo kelis dešimtmečius po to, kai V. Kavaliauskas baigė Bauskės muzikos mokyklą, po to – vidurinę muzikos mokyklą Jelgavoje. Muzikantas retai kada jį ištraukdavo į dienos šviesą pramankštinti.
Kai grįžo iš sovietinės armijos, giminaitis, buvęs Biržų muzikos mokyklos direktorius, šviesaus atminimo V. Četkauskas pakvietė V. Kavaliauską dirbti muzikos mokyklos mokytoju Biržuose. Taip V. Kavaliauskas nuo 1977 m. iki 2020 m. mokė Biržų vaikus groti akordeonu. Senojo akordeono nebereikėjo, nes mokykloje buvo pakankamai instrumentų. O dabar V. Kavaliauskas groja itališku „Borsini“ firmos akordeonu.
– Man patiko koncertuoti savo gimtajame mieste. Teko koncertuoti su Lietuvos mokytojų orkestru Palangoje, o Panevėžyje surengti savo rečitalį, – pasakojo V. Kavaliauskas.
Muzikantas 2015 m., po savo jubiliejinio rečitalio, išleido kompaktinę plokštelę „Karuselė“. Ją taip pat Biržų krašto muziejus „Sėla“ gavo dovanų.
Ir tai – dar ne visos V. Kavaliausko dovanos. Kartu su Alfredu Naktiniu šiais metais jie išleido natų ir dainų knygą „Skambėk, melodija“. Tai dainos vokaliniams ansambliams, kurioms melodiją parašė V. Kavaliauskas, jo sūnus Alvidas, A. Naktinis, A. Kuprys, A. Buika. Melodijos parašytos pagal A. Černiauskienės, A. Buikos, A. Naktinio, B. Vaišvilaitės žodžius. V. Kavaliausko dainas mėgsta dainuoti ir jo vadovaujamas vokalinis ansamblis „Melodija“.
Editos Mikelionienės nuotr.
