Biržiečiai, savo namuose norintys pajausti eglutės kvapą ir ją papuošti Šv. Kalėdoms, jau suka į Jovaro gatvę. Čia eglutėmis prekiauja jas auginantis Robertas Vaitiekūnas.
Sidabrinės eglės nereiklios
Vyras pasakoja, kad eglutes 3 hektarų sklype Braškių kaime jis augina jau kelis dešimtmečius. Jų sodinukais daugiausia prekiaudavo didmenos būdu.
Kalėdoms eglutes nutarė parduoti, kai įsitikino, koks didelis jų poreikis. Be to, anot pono Roberto, taip neprailgsta laikas iki pavasarinės prekybos sodinukais.
Vyras daugiausia parduoda sidabrines dygiąsias egles. Augina ir serbines egles, bet jos šiemet buvo tokios gražios, tad didelę dalį nupirko vienas klientas.
Dar R.Vaitiekūnas bando auginti kėnius, bet tai kol kas tik pradžia.
Visos kalėdinės eglutės parduodamos vazonuose. Jų aukštis siekia nuo 0,6 iki 2 metrų.
Kalėdų eglutė, kad ją būtų galima puošti, auginama dešimt metų. Sodinukus parduoda ir dvejų metų amžiaus.
Kalėdinių eglučių kaina siekia nuo 8 iki 30 eurų.
Po švenčių siūlo pasodinti
Biržietis pasakojo, kad sidabrinės eglutės yra nereiklios. Pagrindinis jų reikalavimas – kad būtų daug šviesos. O štai su kėniais yra daugiau darbo, jie labai lepūs.
Eglučių pardavėjas linkęs, kad po švenčių jas vazonuose įsigiję žmonės rastų vietos, kur būtų galima jas pasodinti.
Kad žaliaskarės prigytų, reikia kai ką žinoti.
Eglutę vazone iš šalto lauko į kambarį nešti galima. O štai į lauką galima nešti tik esant pliusinei temperatūrai. Jei lauke minusinė temperatūra, gali sušalti jų šaknys. Tad reikia uždengti šaknų sistemą arba ją įkišti į žemę. Arba laikyti namuose, kol atšils.
Dosnus Kalėdų senelis
R. Vaitiekūnas palaiko ekologijos idėjas. Tad nenuostabu, kad jis mano, jog Kalėdoms reikia puošti ne plastmasines egles, kurios teršia žemę, bet natūralias. Juolab jei jos auginamos specialiai Kalėdoms.
Vaitiekūnų šeima namuose irgi puošia tik natūralią eglutę. Vyras juokiasi, kad seniau puošdavo tokią, kokia likdavo nuo prekybos. O dabar visi eina į lauką ir išsirenka pačią gražiausią.
Pagrindinis jų šeimos paprotys – eglutė puošiama Kūčių vakarą. Po to kasdien arba kas antrą dieną, iki baigiasi šventinis laikotarpis, po eglute Kalėdų senelis vis padeda kokią dovanėlę.
Iš pradžių būna padėtos pagrindinės dovanos, o vėliau – artimuosius pradžiuginančios smulkmenėlės. Juk ir šventiškai supakuotas saldainukas gali tapti didžiausiu džiaugsmu ir staigmena.
„Pas mus Kalėdų senelis būna dosnus“,- juokiasi pašnekovas.
Ir pasidžiaugia, kad sūnus net dešimties metų būdamas vis dar tikėjo Kalėdų seneliu ir piktinosi, kai vaikai mokykloje pasakė, kad jo nėra…
Laiko bites
R. Vaitiekūnas sako, kad norint išgyventi iš tokio verslo reikėtų auginti penkis hektarus eglučių. Bet jis turi kitą papildomą veiklą – laiko bites.
Už Biržų girios, šalia Nemunėlio upės, laikoma net 110 bičių šeimų.
Vyras džiaugiasi, kad šalia ekologiškai auginami grikiai, tad jo bičių medus be galo geras.
Bitininkas medų parduoda Kaune. Juo aprūpina ir visą plačią giminę. Daug šio skanėsto ir vaisto padovanoja.
