Devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilusiame Lietuvos Atgimimo sąjūdyje veikė įvairūs etnokultūriniai, paminklosauginiai, kraštotyriniai kultūriniai judėjimai bei įvairūs klubai. Tarpusavyje susipynusi jų veikla subrandino Sąjūdį. Viena iš tuometinės veiklos krypčių buvo Žaliųjų judėjimas, nukreiptas prieš didžiausią ekologinį pavojų keliančius objektus. Šis judėjimas aktyviai reiškėsi ir Biržuose.
Praėjusį penktadienį Biržų muziejuje „Sėla“ rinkosi biržiečiai, prieš 35 metus organizavę ir dalyvavę mūsų rajone vykusiame ekologiniame žygyje. Šio žygio sukakties paminėjimo iniciatorė buvo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė, tada Biržuose buvusi viena žaliųjų judėjimo veiklos organizatorių ir Žaliųjų klubo „Agaras“ steigėjų. Svarbu ir tai, kad 1989 metų gegužės 6-7 dienomis vykusio ekologinio protesto žygio akimirkas tuomet užfiksavo fotografas Zenonas Meškauskas. Foto juosteles A. Meškauskas vėliau dovanojo „Sėlos“ muziejui. Muziejininkai negatyvus suskaitmenino, atrinko, B. Valionytė pasirūpino nuotraukų atspausdinimu, jas įrėmino Biržų regioninio parko atstovas Kęstutis Baronas. Taip atsirado protesto žygiui skirta istorinių nuotraukų paroda.
Žaliųjų klubo „Agaras“ istorinė retrospektyva
Jaunystės dienų nuotraukas smalsiai apžiūrinėjo ne tik jo dalyviai biržiečiai, bet ir atvykę svečiai – vienas Latvijos Žaliųjų partijos įkūrėjų, buvęs parlamentaras, 1990 metų gegužės 4 dienos Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos signataras Olegs Batarevskis, Skaiskalnės muziejaus vadovė Laima Indrike bei aktyvus visuomenininkas Janis Kalninš.
Renginio pradžioje muziejaus direktorė Edita Lansbergienė pakvietė į parodą netilpusias nuotraukas pažiūrėti ekrane bei pamatyti Valentino Dagio filmuotus ekologinio protesto žygio fragmentus.
B. Valionytė nuosekliai apžvelgė tuometinę žaliųjų aktyvistų Biržų rajone veiklą, svarbiausius vykdytus darbus, prisiminė jau Amžinybėn išėjusius klubo „Agaras“ aktyvistus. Anot B. Valionytės, aktyvesnis žaliųjų judėjimas šiame regione prasidėjo 1988 metų rugpjūtį, kai tuometinė sovietinė Latvijos valdžia Skaistkalnės estradoje visuomenei pristatė planus sprogdinant atviru būdu eksploatuoti apie 700 ha ploto gipso karjerą bei statyti cemento gamyklą. Biržų miškininkai iš ministerijos jau buvo gavę nurodymą ruošti trasą 750 kV elektros linijai. Šie dalykai paskatino visuomenę veikti. Tai sutapo ir su Žaliųjų judėjimo organizuojama parašų rinkimo akcija dėl Ignalinos atominės elektrinės III bloko statybos sustabdymo. Spalio mėnesį prieš Skaistkalnės karjero ir Ignalinos AE plėtrą parašai pradėti rinkti ir Biržuose. Lapkričio mėnesį įvyko steigiamasis Žaliųjų judėjimo susirinkimas Biržuose, įsteigtas Žaliųjų klubas „Agaras“. Išrinkta 11 narių klubo taryba, tarybos pirmininke išrinkta Nijolė Januškevičienė.
Biržiečiai surinko apie 1500 parašų, nepritariančių 750 kV linijos statybai, dar apie 3000 kolūkiečių su tyliu vietinės valdžios pritarimu atsisakė skirti žemę elektros linijos statybai. Gegužės 6-7 dienomis vykusiame ekologiniame žygyje protestuotojai lankėsi ir surengė mitingus prie Karolio Požėlos kolūkio kailių apdirbimo cecho Obelaukiuose, prie Biržų miesto fekalijų saugojimo aikštelės Varniūnų miške, Medeikiuose, kur turėjo praeiti 750 kV el. linija, prie „Aušros“ gyvulinkystės komplekso, miesto valymo įrenginių ir kitose vietose.
„Šiandienos jaunimas nesuvoktų, jei kas pasakytų, jog prieš 35 metus trąšos buvo barstomos iš lėktuvų, miestas iš esmės neturėjo valymo įrenginių, o fekalijos buvo siurbiamos ir vežamos į Varniūnų miške padarytą saugojimo aikštelę ir ten pilamos. Tačiau tada buvo taip“, – sakė B. Valionytė, kalbėdama apie kitas Žaliųjų klubo „Agaras“ iniciatyvas – geriamojo vandens kokybės tyrimą, kovą su karvių laktoze, upių, Širvėnos ežero bei karstinių įgriuvų tvarkymą ir valymą bei kitus ekologinius projektus, siūlymus Biržų krašte kurti nacionalinį parką. spaudimą vietinei valdžiai.
Kova už ekologiją buvo kova už tautos išlikimą
Apie bendrą Lietuvos ir Latvijos Žaliųjų veikimą kalbėjo svečias Olegs Batarevskis. Kalbėdamas apie Skaistkalnės gipso karjerą, jis sakė, jog eksploatuojant tokius karjerus keičiasi gruntinių vandenų tėkmės, tai gali smarkiai paspartinti karstinius procesus.
Be to, Sovietų Sąjungoje niekas išeksploatuotų panašių karjerų netvarkė, todėl ir čia būtų likę apleisti ir iškasti laukai. „Mes darėme viską, kad taip neįvyktų, ir pasiekėme didelę pergalę. Vietoj to, kad čia būtų duobės ir dykynė, turime parkus. Ir čia didelis Biržų žaliųjų judėjimo nuopelnas. Kalbant apie 750 kV perdavimo liniją, reikia atkreipti dėmesį, kad tokia linija kuria stiprų elektromagnetinį lauką, kuris stabdo natūralią laukinių žvėrių migraciją, kadangi gyvūnai tokiam laukui yra jautrūs. Taip pat iškertami didžiuliai miško plotai, žūsta biologinė įvairovė“, – sakė pranešėjas.
Kalbėdamas apie tada planuotą 750 kV linijos statybą, O. Batarevskis atkreipė dėmesį ir į politinę šio reikalo pusę. Anot jo, energijos pirmiausia reikėjo sovietinės armijos daliniams ir infrastruktūrai, ypač radiolokatorių ir radioteleskopų sistemoms bei branduolinių ginklų saugykloms Latvijoje. Be to, energijos trūko pramonės vystymui. Anot O. Batarevskio, tolesnis pramonės objektų vystymas ar naujų kūrimas neišvengiamai būtų pritraukęs naujos darbo jėgos iš Rusijos srautą. „Mūsų šalyje atvykėlių iš šios šalies ir taip buvo per daug, tai jau kėlė grėsmę latvių nacijos egzistavimui. Kaip pavyzdys, mūsų akcijos prieš metro statybą Rygoje. Tai vyko ne dėl to, kad esame prieš šitokią gerą transporto sistemą. Tačiau darbo jėgos nebuvo, buvo suplanuota pastatyti ištisus naujus miesto kvartalus atvykstantiems darbininkams. Manote, jie būtų išvažiavę, kai darbai būtų pasibaigę?“ – kalbėjo O. Batarevskis. Anot kalbėtojo, lietuvių Žaliųjų judėjimo protestai prieš Ignalinos AE III bloką, 750 kV linijos statybą bei Skaistkalnės gipso karjerą pradžioje pristabdė, o vėliau visai sužlugdė sovietinės valdžios ekonominius bei kolonizacinius planus.
Grėsmės gamtai niekur nedingo
Buvęs Žaliųjų klubo „Agaras“ tarybos narys Zenonas Naričius sakė nebenorintis grįžti į istoriją, tačiau gamtosauginiai reikalai jam rūpėjo tada, rūpi ir šiandien. Jis pasidalino mintimis, ką mato dabar gamtoje, kokia yra pasikeitusi ir skurdėjanti bioįvairovė. Jis pasigedo gamtosaugos klausimų svarstymo rajono taryboje, platesnio ir principingesnio visuomenės įsitraukimo į gamtosaugos klausimų svarstymą ir sprendimus. Jo nuomone, tik aktyvi visuomenės kontrolė gali užkirsti kelią daugeliui negatyvių reiškinių, kuriais žalojama ar naikinama gamta.
Kalbėdamas apie lietuvių ir latvių veiklą sustabdant Skaistkalnės karjero veiklą, Janis Kalninš sakė, jog ekologinės grėsmės niekur nedingo. Verslas ir dabar domisi gipso ištekliais, galimybę juos eksploatuoti. „Kai dirbau Skaistkalnės seniūnu, pas mane buvo atvažiavę du vaikinai iš Rygos su lagaminu pinigų. Sakė, kiek sumokėti, kad tas žemes mums parduotumėte. Tik per mano lavoną – buvo toks mano atsakymas. Išvadino mane kvailiu ir išvažiavo. Turime laikytis bendrai, kaip dvi baltų tautos, bendrai kovoti už savo žemės turtų ir gamtos išsaugojimą“, – sakė J. Kalninš.
Kokia nauda bendruomenei?
Diskusija pasisuko į dabartinę būklę. Kęstučiui Baronui nerimą kelia vėjo elektrinių parkų statyba Biržų rajone karsto zonoje. Jo nuomone, nėra iki galo aišku, kaip paveiks šie įrenginiai paukščių migraciją. „Vietos bendruomenė ar Savivaldybė iš šių jėgainių negaus nė cento, kita vertus, gal yra kažkokie susitarimai ir mūsų Savivaldybėje lankėsi vaikinai su pinigų lagaminėliu, aš nežinau. Tačiau visas pelnas iš šių elektrinių nueina tik verslininkams į kišenę“, – sakė K. Baronas
Akimirksniu sureagavo vicemerė Astra Korsakienė: „Jūs, kaip pilietis, turėtumėte suprasti ir šnekėti ypač atsakingai, ypač šnekant šitomis korupcinėmis temomis“. K. Baronas teisinosi, kad jis kalbėjo perkeltine prasme, neturėdamas omenyje kažkokių konkrečių žmonių.
Tęsdamas temą apie vėjo jėgaines, K. Baronas atkreipė dėmesį, kad niekas nėra tyręs jėgainių vibracijų poveikio karsto procesui. Jo nuomone, Nemunėlio Radviliškio regionas ir aplinkui nėra tinkamas tokiems įrenginiams statyti. Kartu K. Baronas užtikrino, kad jis yra žaliosios energetikos ir tvaraus gyvenimo būdo šalininkas, tačiau sprendimai, ypač aplinkosaugine prasme, turi būti daromi labai pasverti ir visapusiškai įvertinti.
Prisiminimais ar smagių to meto nutikimų fragmentais dalijosi ir kiti susitikimo dalyviai. Prisiminti buvę aktyvūs Žaliųjų judėjimo aktyvistai geologas Vytautas Narbutas, buvęs Biržų rajono gamtos apsaugos inspektorius Benjaminas Dagys, kurie negalėjo dalyvauti susitikime dėl asmeninių priežasčių. Daug gražių žodžių skirta jau amžinybėn išėjusiai Žaliųjų klubo „Agaras“ vadovei Nijolei Januškevičienei. B. Valionytė kiekvienam kalbėtojui dovanojo po įrėmintą nuotrauką, kurioje prieš 35 metus nufotografuotas jis pats ar kažkoks protesto žygio fragmentas.
