Praėjusią savaitę Europos Parlamente (EP) Strasbūre virė veiksmas, vyko plenarinė sesija, o Europos Komisijos pirmininkė URSULA VON DER LEYEN skaitė ketvirtąjį ir paskutinį šios kadencijos metinį pranešimą. Lietuvai Europos Parlamente atstovauja 11 politikų, viena iš jų RASA JUKNEVIČIENĖ, priklausanti Europos liaudies partijai. Interviu parlamentarė aptarė Europos Sąjungos aktualijas, papasakojo, ką veikia laisvalaikiu.
– Ar jums neatrodo, kad pradedame susigyventi su karu Ukrainoje, o sankcijos ir pavojaus signalai nustumti į šoną?
– Patys ukrainiečiai sako, kad jie jau susigyvena su karu. Aš ir pati save pagaunu, kad šiandien daug kas atrodo kitaip, jaučiamės kitaip nei pirmąją savaitę, kai karas prasidėjo.
– Po Baltarusijos sprendimo nebeišduoti užsienyje gyvenantiems baltarusiams dokumentų opozicija planuoja naujus pasus. Kiek tokia idėja reali?
– Esu ryžtingų ir drąsių sprendimų šalininkė. Aš pati savo archyve turiu Lozoraičio pasą, kurį gavau 1991-aisiais, kai Lietuva ką tik buvo pripažinta. Ir tai buvo pasas, kurį per okupaciją pripažino kai kurios valstybės, pripažino lietuvius, pabėgusius nuo sovietinės okupacijos. Man Lozoraičio pasas labai panašus į tai, ką dabar bando daryti Svetlanos Cichanouskajos biuras: kurti naują baltarusišką pasą, kuris gali būti dokumentas, saugantis baltarusių valstybingumą nuo galimos Rusijos aneksijos ir išsaugantis tą šviesiąją dalį baltarusių visuomenės, kuri kurs kitą Baltarusiją ateityje. Manau, kad turime ieškoti galimybių baltarusių opozicijai padėti, o ne sakyti, kad idėja nereali. Aš labai tikiu Baltarusijos ateitimi po šio karo, kai Ukraina laimės, tikiu kitokia ateitimi, be Aliaksandro Lukašenkos.
– Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Lenkija yra linkusi ir tikriausiai pratęs Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą po rugsėjo 15 dienos. Kokia Jūsų nuomonė dėl Ukrainos grūdų eksporto ir jų poveikio Europos Sąjungos žemdirbiams?
– Nepaisant to, kad Lenkija yra labai didelė Ukrainos partnerė, Lenkija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, kad gautų kompensaciją dėl prekybos taisyklių pažeidimo. Aš labai tikiuosi, kad po Lenkijos rinkimų spalio mėnesį emocijos Lenkijoje atauš. Ši problema sąlygota pačios Lenkijos vidaus emocinės įtampos prieš rinkimus.
– Į EP buvo atvykusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja. Kaip vertinate jos veiklą?
– Vien tai, kad Svetlana Cichanouskaja yra pripažinta baltarusių visuomenės ir opozicijos lydere, o daugeliui yra ir išrinktoji prezidentė, iš kurios brutaliu būdu rinkimai buvo pavogti, yra didžiulė baltarusių tautos sėkmė. Aš prisimenu save iki 2020-ųjų metų, kai nelabai tikėjau, kad su Baltarusija dar kas nors gali būti, man atrodė, kad tauta jau visiškai prispausta ir jos identitetas sunaikintas. Pasirodo, klydau, tūkstančiai žmonių išėjo į gatves ir tai yra pagrindas tikėti tuo. S. Cichanouskajos vizitas Europos Parlamente Strasbūre yra dar vienas būdas priminti apie Baltarusiją ir pačią S. Cichanouskają.
Dar prieš metus baltarusių retorikoje nebuvo tiek daug Europos, kiek yra dabar, jie pareiškė norintys prisijungti į Europos Sąjungą, jie labai aiškiai formuoja europinę Baltarusijos kryptį.
Kalboje išgirdome baltarusių tautos norą sugrįžti į Europos šeimą, tai europietiška tauta, tai mūsų bendros istorijos dalis.
– Žvelgiant retrospektyviai į visą Jūsų patirtį EP įdomu, kokį darbą Jūs įvertintumėt kaip reikšmingiausią ir labiausiai pasitarnavusi Lietuvai?
– Tas darbas, kurį man tenka dirbti nuo 2021-ųjų metų rudens, – vadovauti didžiausios Europos Parlamento politinės grupės Europos liaudies partijos (ELP) užsienio ir saugumo politikai, būti šios politinės grupės vadovybėje bei formuoti mūsų politinės grupės poziciją – šio karo kontekste yra svarbus. Ją formuojame taip, kaip mes suprantame Lietuvoje, mūsų didžiausias interesas, kad Europos Sąjungos požiūris į šį karą bei veiksmai atitiktų mūsų požiūrį, nes tai gyvybiškai svarbu. Įsivaizduokime, kad, jeigu Ukraina būtų sudrebėjusi ir per savaitę Putinas būtų paėmęs Kijivą, šiandien stovėtų rusų armija šalia mūsų sienų.
Manau, didžiausias pasiekimas, kad ES ir Lietuvos interesai sutampa gynybos, saugumo klausimais. Kalbant apie kitus darbus, kai atėjau į parlamentą, vienas iš mane motyvuojančių dalykų buvo pabandyti dirbti Europos solidarumo skatinimui.
Pavyko pasiekti didesnį sovietinių nusikaltimų vertinimą, jis sugretintas šalia kitų totalitarinių režimų vertinimo. Europos Parlamento renginių sąraše atsirado ištremtųjų pavardžių skaitymas, kuris pastato sovietinius nusikaltimus greta kitų totalitarinių režimų nusikaltimų.
– Kiek laiko lieka domėtis Lietuvos politika?
– Privalau domėtis, aš esu mūsų partijos vadovybės dalis, prezidiumo narė. Aš labai sergu už mūsų Vyriausybės sėkmę ir didžiuojuosi ja, beje, galiu atvirai pasakyti, kad Vyriausybei tenka dirbti siaubingai sunkiu laikotarpiu.
– Didžiąją savo laiko dalį Lietuvoje jūs praleidžiate Tiltagaliuose. Sakote, mėgstate grybauti ir konservuoti. O ką po darbo veikiate Strasbūre ir Briuselyje?
– Strasbūre iš viso nėra laiko pagalvoti apie laiką po darbų, nes paprastai diena prasideda 8 val. ryto, o baigiasi vėlai vakare. Kartais būna kokia valanda nulėkti į miestą. Strasbūras gražesnis širdžiai, artimesnis, bet Briuselyje praleidžiu didžiąją dalį savo laiko. Pirmadienį atskrendu, antradienis, trečiadienis būna darbingiausios dienos, o ketvirtadienį vakare jau skrendu atgal į Lietuvą. Kartais vakare išeiname vakarienės su kolegomis, dar šiek tiek pamatau miesto. Visas laisvalaikis būna per atostogas namie, bet turiu 91-erių mamą, ji juokiasi, sako, tu dviem etatais dirbi: kaip parlamento narė ir kaip socialinė darbuotoja.
– Kadencija artėja į pabaigą. Ar planuojate toliau tęsti darbus EP?
– Taip, aš jau pareiškiau norą būti partijos sąrašuose kaip kandidatė į EP. Manau, kad dabar jaučiuosi labiau pasiruošus nei 2019 metais, šiandien esu šimteriopai labiau pasiruošus dirbti, nei buvo tada.
Vakaris Vingilis, specialiai „Šiaurės rytams“ iš Strasbūro
