Baigės birželis, nuskambėjo šienpjovių dalgiai ir dainos. Bet ne visur. Kai kam šienavimo džiaugsmai dar priešakyje, žinoma, jei kas nors juos privers tai daryti.
Pasidomėti šienpjovyste paskatino redakcijoje gautas laiškas, iškalbingai pasakojantis apie problemiškus kolektyvinės kaimynystės santykius.
„Gerb. Redakcija, gal Jūs galite padėti surasti, kur būtų galima kreiptis dėl apleistų sklypų, sodų bendrijų, nes nei viešosios tvarkos skyrius, nei ekologas, nei nacionalinė žemės tarnyba nekompetentinga šiuo klausimu. Ar tik apleistų sklypų kaimynai ir sodų bendrijų pirmininkai turi su nevalyvais kaimynais kovoti, nors juos pasiunčia kuo toliau.
Visur rašoma, kad plinta visokie invaziniai augalai, šliužai, bet juos daugina nepjaudami piktžolių ištisus metus.
Bet kodėl turi kentėti gražiai besitvarkantys kaimynai? Nors pas mus priimta, kad gerai turi gyventi tik apsileidėliai – jais rūpinamasi, paremiama, nebaudžiama. O gal yra naujas įstatymas, kad taip reikia gyventi „ekologiškai“? Gal jūs per spaudą plačiau galite nušviesti taisykles, gal nors kas susipras susitvarkyti“, – sakoma „pasipiktinusių apsileidėlių kaimynų“ pasirašytame laiške.
Stengiasi įtikinti
Anot Biržų savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės, ekologės Jurgitos Bruniuvienės, už sodų bendrijų plotus buvo atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir ji ragindavo apsileidėlius susitvarkyti. Ten turėtų kreiptis sodų bendrijų pirmininkai. Tačiau, pasak J. Bruniuvienės, ir Viešosios tvarkos skyrius nepalieka žmonių be pagalbos. Jei tik bendrijos pirmininkas ar nesitvarkančio sklypo kaimynas turi kokį nors apleistos valdos savininko kontaktą, skyriaus darbuotojai susisiekia su sklypo savininku, paaiškina tvarką ir paragina nusišienauti. Anot ekologės, sunkiausia yra rasti tų žmonių kontaktus, o paraginti gyventojai paprastai imasi sklypus tvarkyti. Pasak specialistės, apie tai jau kalbėta su ne vienu sklypo savininku.
Problematiškiausia vieta yra Astravo sodai, čia daugiausiai apleistų ir nenaudojamų sodo sklypų. Daug skelbimų apie pardavimą, tačiau šių sodų niekas nenori pirkti. Iš esmės visi šiais metais gauti nusiskundimai yra iš Astravo. Sunkiausia yra su tais savininkais, kurie gyvena užsienyje, čia nebesilanko ir sodus paliko likimo valiai.
J. Bruniuvienė pabrėžė, kad iki liepos 15 dienos visus sklypus privaloma nušienauti.
Institucijų pagalbos nebus
NŽT Panevėžio apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atsakinga darbuotoja sako, iš tiesų seniau NŽT darbuotojai rūpinosi šiuo klausimu, važinėdavo po sodus, ieškodavo bei siųsdavo įspėjimus apleistų sklypų valdytojams ar savininkams. Procesas buvo sudėtingas – daug savininkų išvykę, dalis mirusių, kurių sodų niekas nepaveldėjo. Tačiau nuo šių metų pradžios žemės naudojimo priežiūros funkcijos NŽT nebeatlieka, ji perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).
VTPSI Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus vedėja Elva Druktenienė sakė, jog situacija yra paradoksali ir neapibrėžta. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) ši prievolė priskirta VTPSI. Tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme apie tai nekalbama. Todėl kol kas VTPSI apleistų žemių netikrina.
E. Druktenienė sakė sulaukianti sodų bendrijų pirmininkų skambučių šiuo klausimu, tačiau kol kas nelabai galinti padėti. Pasak vedėjos, reikia žiūrėti, gal sodo bendrijos įstatuose yra numatytos priemonės ar sankcijos nesitvarkantiems. Kitas kelias – savivaldybių tarybų patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės. Sodų bendrijų žemė čia jokia išimtis, jai taip pat galima taikyti šiose taisyklėse numatytus reikalavimus.
Gal padėtų rimbas?
Apibendrinant galima liūdnai konstatuoti, kad iš valstybinių institucijų poveikio savo sodų valdas apleidusiems žmonėms nėra ko tikėtis. Gal kiek gali pagelbėti Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius, turintis galią už tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus skirti administracines baudas. ANK 366 straipsnis sako, jog savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, o padarytas pakartotinai – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
