Iš Biržų kilusi 28 metų Greta Pilkauskienė, išpildžiusi savo seną svajonę auginti avis, sako niekada nekeisianti ramaus kaimiško gyvenimo į miesto šurmulį.
Tėvai įskiepijo meilę gyvūnams
Gyvūnai, o ypač avys Gretai buvo artimi nuo pat vaikystės dienų. Vasaras ji praleisdavo kaime pas senelius, todėl ryšys su gamta Gretos gyvenime yra svarbus.
Mergina įsitikinusi, kad meilę ir pagarbą gyvūnams išugdė būtent tėvai. „Tėvai buvo pavyzdys, parodantis, kaip reikia gyvūnais rūpintis, besąlygiškai juos mylėti, kad jokiais būdais negalima jų apleisti“, – dalinasi prisiminimais Greta.
„Avys – mano silpnybė“, – prisipažįsta Greta. Nuo pat mažų dienų tai buvo mergaitės mėgstamiausi gyvūnai, kurių figūrėles ir žaisliukus kolekcionuodavo. Net Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriaus baigiamasis darbas, pasak Gretos, buvo avyčių lipdymas iš molio.
Paauglystėje minėtas pomėgis buvo kiek atitolęs. Ryšį su gamta Greta sako atnaujinusi po savęs pažinimo laikotarpio – baigus mokyklą ir išvykus į Norvegiją. Po šešerių metų gyvenimo toje šalyje biržietė sugrįžo į Lietuvą išpildyti ilgai brandintos svajonės – auginti avis.
Grįžusi į gimtąją šalį šios iniciatyvos Greta ėmėsi ne iš karto. Pirma įsikūrė kaimo namelyje Pačeriaukštės seniūnijoje ir jau po to avis auginti padrąsino jos vyras Regimantas.
Svajonės pildosi
„Aš pati dar kaip ir nedrįsau, bet jis mane paskatino tiesiog imti ir daryti.
Kaip bus, taip bus“, – vyro Regimanto drąsinančius žodžius prisimena Greta, prieš trejus metus pradėjusi užsiimti gyvulininkyste.
Visas ūkininkavimo menas prasidėjo nuo trijų Gretai brangių avyčių – Burės, Cibės Meilutės ir Pūkutės, kurias gimtadienio proga Gretai padovanojo jos vyras. Gretos teigimu, šios avys yra nykstančios škudžių veislės.
Neilgai trukus avių veisimui šeima įsigijo aviną Pipiriuką. Ūkininkaujanti Greta šiuo metu turi per 50 avių.
Sulaukė ir kritikos
Į Gretos užmojus įsigyti avių ir kitų gyvulių ne visi žiūrėjo palankiai. Anot merginos, atsirado kritiką išsakyti mėgstančių žmonių. Tačiau tai Gretos ne tik nesustabdė, bet tik dar labiau motyvavo eiti svajonės link.
Kaip bebūtų, vis tik dauguma palaikė Gretos gyvenimo planą. Ir ypač tie, kurie gyvena didmiesčiuose.
„Jie mumis žavėjosi, kad mes, jauni žmonės, kuriamės gyvenimą gamtos apsuptyje, auginame gyvūnus ir nebijome darbo“, – kalba jaunoji ūkininkė. Greta su vyru viską, kas susiję su ūkio darbais, išmoksta ir daro savo jėgomis, pagalbos neprašo.
Fermos gyventojai
Jaukiame Gretos ūkyje – ne tik avių banda. Čia gyvena įvairių spalvų triušiai ir keletas rūšių paukščių – antys, dviejų veislių vištos (bramos ir šilkinės) bei spalvingasis fazanas. Pasak Gretos, bramos veislės vištos yra labai bendraujančios, draugiškos ir mėgstančios žmonių draugiją. Todėl šiuos paukščius auginti labai smagu.
Kadangi pašnekovės gyvulių ūkis nėra didelis, ji stengiasi kiekvienam skirti pakankamai dėmesio. Greta juos visus pažįsta ir beveik visus, drąsesnius ar turinčius ypatingesnę istoriją ar glaudesnį ryšį su šeimininke, gali šaukti vardais. Pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų išperintų gaidelių yra pavadintas Bumbuliuku. Avis Trečioji vardą gavo dėl unikalios ant jos ausies esančios įgimtos žymės, primenančios skaičių 3.
Ūkyje buvo ir ožkų, tačiau jų vėliau atsisakyta dėl itin kaprizingo šių gyvūnų charakterio.
Greta mėgsta eksperimentuoti veisiant skirtingas vištų veisles. Ūkininkė išveisė jos paukščių neturėtas spalvas – dalmatino ir levandų. Sako, kad tokia veikla yra gana kūrybinga, todėl labai įtraukianti.
Speciali šilkinių vištų priežiūra
Šilkinėms vištoms Greta skiria šiek tiek daugiau priežiūros. Jeigu plunksnose atsiranda parazitų arba jos labai sušlampa ir išsipurvina, paukščius atsineša į namus, rūpestingai išmaudo, susuka į rankšluosčius ir po to išdžiovina.
„Kadangi tai dekoratyvinės vištos, joms reikia specialios priežiūros“, – sako Greta. Ji vadovaujasi taisykle, kad jeigu globoji gyvūną, turi suteikti jam pačias geriausias gyvenimo sąlygas.
„Pamišę dėl gyvūnų“
Greta gyvulius ir ūkį prižiūri kartu su vyru Regimantu.
„Mūsų su vyru vertybės ir gyvenimo tikslai visiškai sutampa, todėl viską darome kartu. Abu esame pamišę dėl gyvūnų“, – šmaikščiai kalba Greta.
Veiklą ūkyje abu šeimos nariai pasiskirsto, todėl Gretai gana lengva suderinti darbą su ūkininkavimu. Greta dirba „Biržų duonos“ komercijos skyriaus vadybininke.
Tiesa, vasarą ūkio darbų žymiai padaugėja ir miegoti tenka nueiti jau gerokai sutemus. Toks gyvenimo būdas šiltuoju metų sezonu yra gana įtemptas, tačiau nuovargis nesumažina ūpo dirbti mėgstamus ūkio darbus.
„Mes viską darome patys: šienaujame, grūdus kuliame savo paukščiams, kiekvieną dieną grįžusi iš darbo pjaunu žolę triušiams“, – nuoširdžiai pasakoja Greta. Kasdienis rūpestis pasišventusios gyvūnų augintojos visai negąsdina ir nevargina, o kaip tik atpalaiduoja ir suteikia malonumą.
Gyvūnų auginimas kaip terapija
Greta gyvulius augina ne dėl verslo, o savo malonumui.
„Jeigu pradėsi daryti verslą, tai nebebus ir to sukurto ryšio su gyvūnais, – sako Greta. – Mano tikslas yra, kad visi mano augintiniai būtų viskuo aprūpinti ir gyventų geriausią ir laimingiausią gyvenimą.“
Greta save vadina nostalgiška, sentimentalia ir jautria asmenybe, todėl jai lengva sukurti ryšį su gyvūnais. „Jie suteikia tai, ko kartais negali suteikti žmonės. Mano nuomone, gyvūnai savyje turi daugiau meilės ir atsidavimo negu kai kurie žmonės“, – sako Greta. Ji įsitikinusi, kad gyvūnai padeda atskleisti gerąsias žmogaus savybes – rūpestį, švelnumą, dėmesingumą.
Sielai artimi užsiėmimai
Meniškos sielos mergina turi ir kitų jai artimų užsiėmimų – mėgsta fotografuoti, skaityti psichologinio žanro knygas, domisi konditerija.
Fotografuoti mėgsta giminaičius, gamtos vaizdus ar gyvūnus. Gretai tai yra vienas iš atsipalaidavimo būdų. „Einu iš darbo namo, ieškau ramybės, atsipalaidavimo. Pamatau gražų vaizdą ar galbūt akį užkabina ant takelio pražydusi maža gėlė… Tuojau traukiu telefoną ir įamžinu šį vaizdą“, – sako 28 metų avių augintoja Greta.
Greta užsiima ir sodininkyste: rūpinasi gėlių darželiais, augina daržoves. Sako, kad labai vertina ekologišką naminį maistą, kuris, užaugintas savomis rankomis, turi didesnę vertę.
Užsiaugintas daržoves konservuoja. Kadangi Greta itin mėgsta arbatą, jos sode galima pamatyti ir augančių žolelių, kurių arbata pasimėgaujama šaltais žiemos vakarais.
Skandinaviškas požiūris į gyvenimą ir ateities vizijos
Greta požiūrį į gyvenimą pakeitė būdama Norvegijoje. Paminėjo jai svarbią knygą „Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“, parašytą Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktoriaus Meiko Wikingo. Hygge – tai intymumo kūrimas bei dvasinis jaukumas, kurį sukuria paprasti, raminantys dalykai. Tokia daniška filosofija Gretai atvėrė kelią į laimingesnį gyvenimą besidžiaugiant kiekviena gyvenimo akimirka.
Greta ateityje norėtų sukurti atvirų durų ūkelį, į kurį iš didmiesčių atvažiuotų įvairūs žmonės su savo mažais vaikais. Jiems ūkio šeimininkė aprodytų gyvuliukus, papasakotų apie kiekvieną augintinį.
Tokio projekto tikslas, anot Gretos, – ugdyti žmogaus gerąsias savybes, kol dar jis yra jaunas.
„Kai draugai su vaikais atvažiuoja pas mus, man labai patinka užsiimti su mažaisiais: rodyti jiems savo ūkio gyventojus, pažindinti su gyvūnais“, – su meile kalba Greta, savo sukurtą mažą gyvulių ūkį laikanti didžiausiu malonumu ir laisvalaikio pomėgiu.
Orinta Janulionytė
