Grybų ieškojęs panevėžietis apleistos sodybvietės šulinyje išvydo šerną.
Į netoliese Ančiškių esantį mišką panevėžietį atvijo grybavimo aistra. Mat Panevėžyje sklinda gandas, esą Biržų rajone gerai auga grybai. Panevėžio rajonas tokia privilegija pasigirti negali, tai žmogus ir atkako pas kaimynus. Sunku pasakyti, kaip vyras atsirado tokiame užkampyje, tačiau beklaidžiodamas miške ir užsukęs į apleistą buvusią sodybvietę, panevėžietis išgirdo iš karklyno sklindančius keistus garsus. Prasibrovęs pro krūmus, grybautojas išvydo šulinį, o jame – įkritusį šerną.
Šulinys buvo sulig žemės paviršiumi, atviras, išmūrytas iš didelių lauko akmenų ir sausas.
Žmogus paskambino Bendruoju pagalbos telefonu ir gelbėti į spąstus pakliuvusio žvėries atvyko Vabalninko komandos ugniagesiai. Tačiau ką daryti, buvo neaišku. Leistis į šulinį pas užspeistą gyvūną niekas nesiryžo, nes šernas – tai ne kiškutis ar stirnaitė. Jo iltys aštrios, o neturintis kur pasitraukti įbaugintas žvėris gindamasis gali pulti.
Bendrojo pagalbos centro operatoriai pranešė apie įvykį Ančiškių medžiotojų būreliui. Anot būrelio vadovo Vaido Liukpetrio, pasitarus nuspręsta šerną sumedžioti, nes ištraukti gyvą žvėrį, nesukeliant pavojaus gelbėtojams, nebuvo jokių galimybių.
Pats vadovas į vietą nuvykti negalėjo, tai misija atlikti gailestingumo šūvį buvo patikėta medžiotojui Renaldui Stašiui. Anot vyro, akmeninio šulinio gylis galėjo būti apie 4 metrus, apačioje šonuose matėsi styrančios stačių lentų liekanos. Gali būti, kad šulinys kažkada jomis buvo uždengtas, tačiau per laiką lentos supuvo ir sukrito į vidų.
„Pradžioje su gelbėtojais dar svarstėme, gal kažkaip žvėrį galima ištraukti gyvą. Bet leistis kopėčiomis į šulinį buvo pavojinga, nes šernas tikrai būtų gynęsis ir puolęs. Tokioje situacijoje nieko sugalvoti nepavyko“, – sakė medžiotojas.
Sumedžiotą žvėrį ištraukė ugniagesiai gelbėtojai. „Klausiau grybautojo, kaip dabar pasidalinsime laimikį, bet tas tik rankomis mojavo, nieko jam nereikia“, – linksmai pasakojo R. Stašys.
Kaip šernas pakliuvo į tokius spąstus, lieka mįslė ir medžiotojams. Šernai pernelyg atsargūs ir nekvaili žvėrys, kad tiesiog imtų ir įgriūtų į duobę. Viena iš versijų – gyvūnas užlipo ant sutrūnijusio bei lapais ir žolėmis apėjusio šulinio dangčio ir įsmuko.Todėl šulinyje ir matyti lentų likučiai. Kitas galimas variantas, anot R. Stašio, kad šernai čia vaikšto bandomis ir mėgsta tarpusavyje smagiai pasistumdyti. Neatsargus kolegos stumtelėjimas – ir lekia riestasnukis į duobę. Štai prie ko priveda išdykavimas kelionėje.
Anot medžiotojų, buvusią sodybą miške rodančių ženklų likę nedaug. Aikštelė dar nėra visiškai užaugusi medžiais, apie buvusį gyvenimą liudija sodinti seni ąžuolai ir jau minėtas šulinys. Beje, akmenimis išmūrytas šulinys nėra dažnas reiškinys, tai požymis, kad jo šeimininkai buvo toli gražu ne vargšai. Dabartiniame Lietuvos žemėlapyje čia nėra pažymėta jokios gyvenamosios vietos, jokios valdos ribų nematyti ir Registrų centro viešajame žemėlapyje regia.lt. Kalbinti ančiškiečiai sakė taip pat neprisimenantys šioje vietoje buvus kokius nors pastatus.
1939 metais Krašto apsaugos ministerijos Karo topografijos skyriaus išleistame šios vietovės topografiniame žemėlapyje šioje vietoje nurodyta kelių arti vienas kito stovinčių pastatų gyvenamoji vietovė Purvai. Ji yra ir 1856 metais sudarytame Rusijos imperijos Kauno ir Kuršo gubernijų žemėlapyje.
