Juodasis strazdas – Lietuvoje dažnai sutinkamas paukštis. Jį pamatyti bei išgirsti – ne jokia naujiena. Bet kai paukštis susisuka lizdą ir peri visai šalia žmonių – ne itin dažnas atvejis.
Biržuose, vienos bendrovės teritorijoje, strazdas susisuko lizdą ir perėti vaikus pradėjo lauko pavėsinėje. Įdomu tai, kad visai šalia nuolatos vyksta darbai, vaikšto žmonės. Bet strazdų šeimynėlei tai buvo visiškai nė motais.
„Darbe nuolatos vyksta judesys, dienos metu gana didelis triukšmas, pavėsinėje vaikštinėja žmonės. Bet paukštukas sau ramiai tupi ir dėmesio nekreipia, kad prie jo žmogus pusės metro atstumu stovi. Gal jiems tokia darbinė aplinka šalia vyrų kaip tik labai patiko ir tiko, kad net keturis vaikučius išperėjo. Išskrenda sliekų pririnkti, pilnais snapais ant šakos tupi ir laukia, kol kiek į šalį nueini. Tada tik greitai į lizdą, kur vaikučiai laukia. O tada koks džiaugsmas, triukšmas, net galvom į pavėsinės stogą daužosi“, – pasakojo vienas iš įmonės darbuotojų.
Pavėsinė buvo bepavirstanti strazdų perėjimo vieta, tačiau visoms gražioms istorijoms ateina pabaiga.
„Po kurio laiko žiūrim, kad vėl gūžtoje strazdienė tupi. Nežinia, ar ta pati, ar jau kokia draugė, sužinojusi apie triukšmingą, bet saugią ir šiltą vietelę. Deja, antros vados nebesulaukėm. Vieną rytą gūžtą ant žemės radome. Gal tai kokio katino ar kiaunės darbas kiaušinių beieškant. Vyrai galvą guldė, kad giesmininkų lizdo nelietė. Lizdą atgal padėjome, bet strazdai į gūžtą jau negrįžta. Juos tik berželyje tupinčius kasdien matome ir jų giesmes girdime“, – kalbėjo vyras.
Internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“ rašoma, kad strazdai paplitę visuose kultūriniuose kraštovaizdžiuose – soduose, parkuose, aikštėse, miestuose, kur daug medžių, ir sodybose. Lizdą jie krauna neaukštai medžiuose, krūmuose. Deda 4-6 kiaušinius. Peri 13-14 dienų. Išveda dvi vadas. Jaunikliai lizdą palieka po 13-16 dienų.
