2021-aisiais Lietuvos sporto universitete (LSU) fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos bakalauro studijas baigusi biržietė Rugilė Žukaitė, gyvendama Kaune, suprato, kad miesto šurmulys – ne jai. Mergina nusprendė grįžti į gimtuosius Biržus. Buvusi „Saulės“ gimnazijos auklėtinė dabar trenerės duoną kremta Biržuose esančiame Žydrūno Savicko sporto klube „BIG Z“. Pasak Rugilės, fizinis aktyvumas – ne tik sveiko bei ilgaamžio gyvenimo paslaptis, bet ir vaistas nuo daugelio ligų.
Aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti mergina dalinasi savo patirtimi, žiniomis bei patarimais ir skatina žmones sėdėjimą namuose keisti į judesį lauke bei sporto salėse.
– Kodėl pasirinkai būtent su sportu susijusį gyvenimo kelią?
– Kai dar mokiausi mokykloje, tarp merginų buvo labai madinga laikytis sveikos gyvensenos – prisižiūrėti mitybą, eiti į sporto sales ir taip prižiūrėti savo kūną.
Socialinėse medijose taip pat pastebėdavau daug informacijos, sekdavau įvairius nuomonės formuotojus, sveikatingumo trenerius. Būtent šie faktoriai ir lėmė, kad pati pradėjau domėtis aktyviu fiziniu gyvenimu. Ėmiau taikyti sau sveikos gyvensenos principus: valgiau sveiką maistą, lankiau treniruoklių salę ir žavėjausi sportininkų ryžtu. Ilgainiui toks gyvenimo būdas vis labiau patiko ir nusprendžiau su tuo sieti savo ateitį.
– Kodėl baigusi studijas nusprendei grįžti į gimtuosius Biržus?
– Studijų metais, ypač pirmaisiais, tikrai mėgau didelio miesto šurmulį, veiklų įvairovę, tačiau ilgainiui supratau, kad nesu didmiesčio žmogus ir noriu grįžti į Biržus.
Man visada patikdavo būti Biržuose – čia geriausi draugai, šeima, širdžiai mielos vietos bei antroji pusė. Būtent gimtuosiuose Biržuose jaučiuosi visiškai savimi. Kaune pavargdavau nuo triukšmo, nuolatinio bėgimo, daug žmonių, todėl ir grįžau į gimtinę, kurioje labai gera. Tikriausiai grįžau visam.
– Sakoma, kad Biržuose jaunimui nėra ką veikti. Kokie tavo hobiai? Ką veiki laisvalaikiu?
– Kaip ir darbas, taip ir mano laisvalaikis yra aktyvus. Turėdama laisvo laiko lankau grupines oro jogos treniruotes. Žiemą mėgstu čiuožinėti snieglente. Turiu šunį, todėl man labai patinka pasivaikščioti po įvairius Biržų kampelius. Šiltuoju laikotarpiu labai mėgstu važinėtis dviračiu, vėl iš naujo pamilau riedučius. Kai noriu atsikvėpti, skaitau knygas, bet beveik visas mano laisvalaikis yra aktyvus.
– Kokia sporto šaka tau yra įdomiausia, labiausiai patinkanti?
– Artimiausia sporto šaka man yra plaukimas. Universitete teko lankyti šį sportą ir tikrai labai patiko. Labai norėtųsi ir Biržuose turėti plaukimo baseiną, nes dabar tenka važinėti į Pasvalį. Manau, žmonės tikrai aktyviai ir gausiai jame lankytųsi. Reikia tikėtis, kad kažkada baseiną turėsime ir Biržuose.
– Ar, tavo nuomone, Lietuvoje skiriama pakankamai dėmesio vaikų fiziniam aktyvumui?
– Kai pati lankiau gimnaziją, mėgdavau ne visas kūno kultūros pamokas ir neretai mąstydavau, kaip čia nuo jų „nusimuilinus“. Taip būdavo todėl, nes jos ne visada sudomindavo. Dabar situacija yra mažai pasikeitusi ir, manau, tai atskleidžia fizinio lavinimo spragas. Jei vaikas jau mokykloje nėra susidomėjęs sportu ar aktyvia gyvensena, tai ką jau bekalbėti apie jų laisvalaikį. Tiek apskritai, tiek atsižvelgiant į pandeminę situaciją – jaunimas juda tikrai per mažai ir vietoje aktyvių veiklų, deja, renkasi kompiuterį. Prieš 10 metų, vos tik gavę progą, į kiemą eidavome žaisti slėpynių, o dabar to beveik nebeišvysi.
– Kodėl aktyvus gyvenimo būdas, ypač šiuo laikotarpiu, yra svarbus žmonėms?
– Fizinis aktyvumas, kad ir kaip banaliai beskambėtų, pirmiausia yra sveiko, ilgaamžio gyvenimo paslaptis. Visai neseniai mūsų klube lankėsi 92-ų metų senjoras, vis dar propaguojantis aktyvų gyvenimo būdą. Man labai įsiminė jo žodžiai: „Jei ne sportas jaunystėje, tai dabar mes tikriausiai nesikalbėtume.“ Tokie pavyzdžiai įrodo, kad fizinis aktyvumas daro milžinišką įtaką gyvenimo kokybei. Taip pat sportavimas – daugelio ligų vaistas, nes didina raumenų masę, kaulų tankį, padeda atsikratyti įvairiausių skausmų.
Šiuo metu labai daug žmonių sėdi vienoje vietoje ir gali susidurti su nugaros, raumenų skausmais. Dauguma jų mano, kad atsikratyti skausmo pirmiausia padės vaistai. Vis dėlto tai nėra tiesa, nes pirmiausia padeda fizinis aktyvumas ir nuolatinis judėjimas.
– Ar skiriasi didmiestyje gyvenančių žmonių ir biržiečių požiūris į aktyvų gyvenimą?
– Sunku pasakyti, nes Kaune yra sudaryta nepalyginamai daugiau sąlygų užsiimti sportu, o Biržuose jų beveik išvis neturime. Kadangi mokiausi LSU universitete, tai mane nuolatos supdavo sportuojantys bei aktyvų gyvenimą mylintys žmonės. Galbūt dėl to ir atrodė, kad ten visi sportuoja. Visgi negaliu sakyti, kad biržiečiai nėra aktyvūs – į sporto klubą ateina tikrai nemažai jaunimo, vyresnio amžiaus žmonių. Kaip sakiau, norėtųsi mieste turėti ir baseiną, ir daugiau kokybiškų sporto salių. Manau, kad tada žmonių aktyvumas tikrai ženkliai padidėtų.

– Kaip pakito požiūris į sportą COVID-19 pandemijos metu?
– Manau, kad tie, kurie yra fiziškai aktyvūs, šiuo laikotarpiu pradėjo dar labiau branginti sportą.
Visi bijo karantino ir fakto, kad sporto klubai ir erdvės vėl bus uždarytos, o sportuoti galimybių nebus.
Kiek tenka bendrauti su žmonėmis, tai sportavimo ribojimai jiems prilygtų didžiausiai katastrofai. Žinoma, galima sportuoti ir namuose, bet juose prisiversti yra žymiai sunkiau, todėl žmonės ir renkasi į sporto klubus.
Yra įrodyta, kad sportas gerina imuninę sistemą, todėl būti aktyviam, kol aplink siaučia koronavirusas, tikrai naudinga. Manau, kad pandemija mums priminė, kad reikia vertinti ir puoselėti tai, ką turime – įskaitant sportą ir aktyvią gyvenseną.
– Kokių naujų charakterio savybių, kurių neturi nesportuojantis, įgyja fiziškai aktyvus asmuo?
– Fiziškai aktyvus asmuo pirmiausia tampa žymiai ryžtingesnis – ima siekti užsibrėžtų tikslų ne tik sporto salėje, bet ir gyvenime. Sportas be galo ugdo žmogaus valią. Esu pastebėjusi, kad į klubą ateinantys asmenys ima geriau planuoti savo laiką, tampa atsakingesni. Žinoma, susidūrimai su įvairiausiais sunkumais treniruočių metu padeda geriau tvarkytis ir spręsti krizines situacijas kasdieniame gyvenime – nepanikuoji, išlieki susikaupęs, gebi racionaliai mąstyti.
– Ką patartum žmonėms, kurie nori, bet nedrįsta pradėti sportuoti?
– Sporto klube niekam nerūpi, nei kaip tu atrodai, nei kokiu tikslu čia atėjai – visi visus palaiko ir niekas nieko nesmerkia. Jeigu yra nedrąsu sportuoti vienam, tai pasikvieskite draugą. Palinkėčiau tikrai nesijaudinti, nes visos baimės pradingsta pirmųjų treniruočių metu. Reikia tik ateiti, pabandyti, o toliau jau viskas savaime išsispręs.
– Nors esi dar jauna trenerė, kaip apibūdintum šį darbą vienu žodžiu?
– Psichologas – nes pirmiausia tu turi mokėti prieiti prie žmogaus, išklausyti jį, suprasti jo problemas ir paskatinti jį sportuoti, nebijoti nesėkmių. Gana dažnai darbo metu pasijaučiu ne trenere, bet būtent psichologe. Visi klientai yra skirtingi, kiekviena nauja darbo diena atneša vis naujų išbandymų, todėl be galo myliu savo darbą. Psichologinis faktorius sporte yra be galo svarbus, todėl manau, kad treneris privalo mokėti bendrauti su sportininkais, užmegzti artimą ryšį ir stebėti žmonių emocinę būklę.
– Ar klausi savęs, kokia yra to, ką darau, prasmė?
– Šio klausimo savęs dažniau klausdavau studijų pradžioje bei darbo pradžioje. Iš pradžių tikrai lipau per save, bet dabar jaučiuosi visiškai atradusi save. Geriausias įvertinimas ir tikrosios darbo prasmės atskleidimas – matomi rezultatai, teigiami žmonių atsiliepimai bei padėkojimai. Tai geriausi mano darbo įvertinimai, skatinantys nesustoti ir būti ten, kur esu dabar.
– Ko palinkėtum jaunimui bei abiturientams, kurie dar nežino, ko nori siekti, ir vis dar ieško savęs?
– Pirmiausia palinkėčiau nespausti savęs, nes nežinoti, ko nori, – visiškai normalu. Geriau yra nežinoti, nei stoti į bet kokią studijų kryptį ir vėliau ją mesti. Jeigu jauti, kad vis dar neturi tikrojo savo pašaukimo, visada gali po mokyklos pasidarbuoti, pakeliauti ir taip geriau pažinti save. Dažnai su tokiais norais nesutinka tėvai, nes bijo dėl savo atžalų ateities, bet šiais laikais metų pertrauka tikrai nėra kažkokia pabaisa – priešingai, tai tik dar viena galimybė. Aš pati iki 12 klasės nežinojau, kas būsiu, bet dariau tai, kas man patiko, ir štai aš čia, Biržuose, dirbu ir džiaugiuosi tuo, ką darau. Ieškokite savęs, darykite tai, ką mylite, būkite savimi ir likimas pats sudėlios viską į savo vietas.