NEGALVOK
Negalvok apie tą gyvenimą, koks galėjo būti be sovietijos.
Negalvok, nors kartais negali negalvoti.
Dabar keista, kad galėjai gyventi uždarytas, užtvertas nuo pasaulio.
Net buvai susikūręs iliuziją, kad tai beveik normalu, nes visi aplinkui panašiai gyveno.
Tu niekada nežinosi, koks galėjai būti be sovietijos laiko.
Geresnis ar blogesnis, nuskurdęs ar turtingesnis, protingesnis ar kvailesnis, bet viena žinai kažkokiu žinojimu – būtum kitoks, nes buvai siekiantis ir ieškantis.
Nepaisant įjunkimo į bohemišką gyvenimą, kur sudegė daug valandų ir dienų: ten patirta ir puikaus laiko, ir juodų nuopolių.
Tad negalvok apie gyvenimą, koks galėjo būti be uždarų sovietijos sienų.
Netgi nuo daiktų, pavyzdžiui, fotografijos technikos, apie kurią galėjom tik svajoti.
Negalvok apie tą gyvenimą be sovietijos, nors kartais negali negalvoti.
NAMAI
Ilgas kelias namo.
Sūnus paklydėlis… grįžta namo.
Žmonės stato namus, kartais – visą gyvenimą.
Žmonės ieško namų kitose šalyse, kituose žemynuose.
Kam?
Namai visada tavyje, su tavim.
Tu esi tie namai, tavo aš, tavo dvasia, tavo visi atsiminimai ir užmiršimai, visos atrastys ir netektys.
Tu nešies tuos namus lyg sraigė kiaukutą – visą laiką su savim.
Visa kita tėra iliuzijų ir laikinybių šydas.
…bet kartais gražūs tie šydai, netgi būtini.
DU POLIAI
Vieni visą laiką laukia ateities, neva bus gražesnė ir geresnė.
Kiti tikisi blogesnių laikų ir kataklizmų: viskuo abejoja ir nepasitiki, kaupia atsargas ir yra atsargūs.
Tarp šių dviejų polių – it kardiogramos šokinėjimas – tas mūsų gyvenimas.
