Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
GILIAU
Velykos…
Nors nesu religingas (čia jau iškeliavęs į kitas dimensijas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius pasakytų, kad vienaip ar kitaip visi mes religingi…), tačiau Pasaulio kiaušinio valgymas tą rytą yra daug giliau negu visos buvusios, esamos ir būsimos religijos.
Iš kiaušinio juk viskas kilo, apie tai kalba seniausieji pasaulio atsiradimo mitai.
ŠILTAME LEDE
Pavasaris.
Pernelyg greitas.
Ir tas kasmet pasikartojantis noras – sustabdyti jį, įšaldyti šiltame laiko lede.
Nors šilto ledo, regis, nebūna.
Tas pavasario sustabdymo jausmas – iš vaikystės, iš jaunų maniakiško gamtotyrininko laikų.
Kai troškai aprėpti visus reiškinius – paukščių lizdus ir giesmes, ežerus ir girias, per smėlį riedantį varinį gluodeną ir drugelio skrydį virš šilagėlės.
Tą beribį dygstantį, augantį, besiskleidžiantį, bundantį, parskrendantį, giedantį, žydintį, besimaudantį lietuje ar saulėje – gamtos kosmosą.
Šiltame laiko lede – sąmonėj ir sieloj – tą neaprėpiamybę ir džiaugsmą.
SLAPTAI
Tylos protokoluose
saulės tekėjimo instrukcijose
poįstatyminiuose sengirės aktuose
ir Pelkės konstitucijoje –
gervės trimito sidabras
su rytmečio šilko mėliu
prasiskleidžiant karališko rūko mantijai
spindulių punktyruose pro šakas
čia kur geriau niekad niekad
neįžengtų protinguoju pasivadinusio
be kitų gyvybės formų sutikimo
homo sapiens pėda
(deja ten kadaise
ir aš be reikalo palikau
savo pėdas)
