Eseistikos etiudai ir vienas trieilis
SUKLYDĘ VORATINKLIAI: RUGPJŪČIO 26
Saulė vos pradeda muštis pro rūką, ir ant ekologiškai nenušienautos pievos nušvinta šimtų šimtai voratinklių.
Pakibę ant nuo sausros džiūstančių ar dar žaliuojančių bei jau retai žydinčių žolių.
Pilni to banalaus, bet kaskart vis gražaus rasų sidabro.
Dvelkteli lengvas vėjūkščio gūsis, ir tas sidabras tampa lengvas, subanguoja it šilkas, sublyksi.
Vorams ir jų „suklydusiems votratinkliams“ nė motais, kad dar ne bobų vasara. Ta Indian Summer – Indėnų vasara (koks gražus žodžių derinys!) – daug kam dar asocijuojansi su Džo Daseno (Joe Dassin) daina (https://www.youtube.com/watch?v=cN-OCHlfRTU&t=22s) … Ta gražiai sentimentali daina jau atrodo sena kaip pasaulis, kaip vorų ir voratinklių giminė.
…Bet dar ne bobų vasara, dar tik vasaros pabaigos ženklai – tie suklydę voratinkliai.
BALIONAS
Kiek kartų prisipūsdavai tuštybės lyg balionas prieš praduriant?
Na, gal kartais kiek ir paskrisdavai, bet neaukštai ir neilgai.
O tuštybė turi begalę formų, netgi galvoju, kad kai kam ji gali būti ir įgimta.
Tuštybė slypi beveik visur, nes esmė mūsų santykių tikrume su bet kokiais reiškiniais, idėjomis ar žmonėmis.
Tuštybė gali įgauti tiek pat pareigos, tiek lėbavimo formas. Tuštybe gali tapti kvailas patriotizmas arba kokia nors idea fix, kuriai jūs neva pašventėte jei ne visą, tai bent dalį gyvenimo.
Tuštybė pernelyg dažnai neatskiriama nuo vadinamosios prabangos, neretai tuštybė ir prabanga yra sinonimai, tačiau dar didesnė tuštybė yra šių laikų prabangos gyvenimo atskleidimas bulvarėjančioje žiniaskaidoje, labiau panašus į komediją ar pasigailėjimo verta reginį, skirtą kvailiams. Ir ne prabanga savaime čia kalta, o santykis su ja ir jos „vartojimas“…
Niekas nesvetima ir tau, niekinančiam tuštybę, tačiau daugybę kartų užvaldytam jos formų.
PO VASAROS
Gelsvėjantis gamtovaizdis.
Į niekur keliauja – pilkos
Vienkiemių sraigės
