Eseistikos etiudai ir vienas verlibras
REQUIEM 1973. VITALIJUS BUTYRINAS (1947 – 2020)
Fotografija, kadaise labai paveikus ir sudominus šviesoraščio menais, buvo išspausdinta giliame sovietmety „Nemune“. Ji „sugrojo“ many kartu su ornitologija – tas negyvas kiras prie jūros į niūroką dangų atmestais aštriais sparnais ir juodas nebūties šešėlis po juo; tai ne kokie oficialūs darbininkų ir etc portretai laikraščiuose ir žurnaluose apie tą statomą amžinai sukrypusį socializmą/ komunizmą…
Ta nuotrauka buvo lyg iš kito pasaulio; ji pasižymėjo tomis savybėmis, kurias turėdavo tik retsykiais provincialaus paauglio/jaunuolio regą pasiekiantys prasprūdę pro cenzūrų koštuvę užsienio fotografų meniniai vaizdai.
Dabar su siaubu galvoju, kiek visko tais laikais buvo užrakinta, uždrausta, nuslėpta! Nors žinai, kad apie tai neverta galvoti, nes nieko ir niekad nepakeisi, neįgausi tų patirčių ir žinių, kokias būtum įgavęs, jei aplinkui būtų plytėjęs laisvasis pasaulis…
p.s. …ir džiaugiuosi, kad su Vitalijum keliai buvo susikirtę, šiek tiek apšviesti neilgos bičiulystės…
NARKOTIKAS
Nauda yra vienas iš baisesnių narkotikų.
Ne pati savaime, kas yra natūralu gyvybių išgyvenimo prigimčiai, bet ta, sujungta su besaikiu žmogaus protu ir besaikiu troškimu daugiau, daugiau, daugiau bet kokia kaina.
Tada ir iškertami miškai, ir užteršiamos jūros ir upės, išnaudojami kiti žmonės ir tiesiogiai ar netiesiogiai išžudomos nuostabiausios gyvybės bioįvairovės formos.
Arba bandoma sukurti kažkokius antruosius ar trečiuosius reichus, orkinius „rusų pasaulius“ ir pan., kada jau vardan kitos – užkariavimo, teritorijų plėtimo, grobio ekspansijos naikinama viskas – žmonės, kultūra, verslas, gamta…
Nauda turi daug kaukių – gali nepastebėti, kokiais narkotikais prisodrintą užsidėsi ir apsvaigsi.
ŠERKŠNAS LANGUOS
Šerkšnas languos
Patekant viduržiemio saulei
Ženklas oranžinis
Iš kito pasaulio
Ieškoto vaikystėj
Beveik surasto
Negi tik tam
Kad vėliau
Būtų prarastas
Amžinajam nesuradimui
