VEIDRODŽIUS NE VISI SUPRANTA
Kartais dėl pačių įvairiausių priežasčių tenka bendrauti su žmonėmis, pritvinkusiais stebėtinai daug nenusakomo dvasinio mėšlo…
Kai jie prabyla, pasijunti lyg stovėtum prie sovietų laikų mėšlo kratytuvo kolhozo laukuos.
Tokiam norisi pasiūlyti pasižiūrėti į veidrodį, į save. Deja, daugelis veidrodžiuose mato tik paviršių, nes įžiūrėti tame atspindyje savo aš tūlam mėšlo kratytuvui dažnai neįmanoma.
O ir veidrodžius ne visi supranta.
Neįsižiūrėjęs į save, gali likti mėšlo kratytuvu iki gyvenimo galo.
APIE VERGIJĄ. CITATA IŠ INTERNETO SKAITYMŲ
„Kas šiuo atveju būtų vergas? Žmogus, kuris nepasiekė savo brandos ir sugautas kokios nors neracionalios, besaikės aistros – patampa tos aistros ir jos išdavų žaislu. Keli pavyzdžiai iš šiuolaikinio gyvenimo, įskaitant ir „mokslinius“ bei „filosofinius“ išaiškinimus. Yra daug kalbama apie „laisvą rinką“ ir apie tuos, kurie toje rinkoje yra pasiekę viršūnes. Be abejo, yra rinka, bet ji neturi nieko bendra su laisve, nes visas dalyvių joje elgesys yra vedamas besaikio gobšumo. Tie veikėjai yra gobšumo vergai; įsigiję milijardą, jie nori antro, trečio… Jie neturi kitokio gyvenimo, neturi džiaugsmo (nors atrodo, kad jie gali džiaugsmą nusipirkti, kas reiškia, už tam tikrą kainą įsigyti kitus vergus) ir taip pat, pagal jų pasisakymus, jie yra paklusę vienai „dievybei“, rinkai, jie jai vergauja.“
Filosofas Algis Mickūnas
Iš: http://www.filosofija.info/mickunas-algis/algis-mickunas-vergija/
SEPTYNIOS EILUTĖS „PAGIRIAMOJO ŽODŽIO KVAILYBEI“ AUTORIUI
O, Erazmai
Roterdamieti:
Kvailybės biblijoje
Viską aprašei –
Kas buvo vakar,
kas bus rytoj,
o ypač – šiandieną…
