92 metų nausėdiškė puikiai valdo naują išmanų mobiliojo ryšio telefoną.
„Mano anūkei dveji metukai. Vaikas jau moka naudotis išmaniuoju telefonu. Labai gražu žiūrėti, kai mažais pirščiukais jis suspaudo telefoną ir įsijungia dainelę“, – kalba Biržų Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos Nausėdžių struktūrinio padalinio bibliotekininkė Regina Kavaliauskienė.
Pasak bibliotekos darbuotojos, kad mažučiukai vaikučiai jau moka naudotis technologijomis, gal ir nebenustebina, nes viskas sparčiai žengia į priekį.
Bet tikrai pasidaro įdomu, kai sužinai, jog itin garbaus amžiaus žmogus išmoksta naudotis naujosiomis technologijomis.
Svarbiausia – susikalba ir peržiūri nuotraukas
Nausėdžiuose gyvena Vanda Pikūnienė. Garbaus amžiaus – 92 metų – močiutė yra vyriausia kaimo gyventoja.
Jau kurį laiką ji puikiai valdo naują išmanų mobiliojo ryšio telefoną.
Išmanųjį telefoną mamai per Kalėdas padovanojo sūnus Rimantas. Mamos telefonas jau buvo senas, sunku būdavo susikalbėti. Tad senolė pradėjo mokytis naudotis naujuoju.
„Kas čia per stebuklas?“- klausė V.Pikūnienė, gavusi dovanų naują telefoną.
O dabar ji sako priešingai: išmokti naudotis telefonu- „anokie čia stebuklai“.
Tiesa, pradžia nebuvo lengva.
„Buvo momentų, kai tą naują telefoną norėjau paleisti į sieną“, – juokiasi V. Pikūnienė.
Buvo visko. Ir ryšys dingdavo, ir telefonas išsijungdavo, ir nebuvo aišku, kaip elgtis, ne ten pirštą nubraukus.
Bet naująjį telefoną, pasak Vandai padėjusių artimųjų, ji perprato stebėtinai greitai.
Dabar moteris jau nė už ką šio telefono neatsisakytų. Mat išmanusis telefonas jai suteikia daug patogumų. Ji ne tik gerai girdi, kai jai paskambina, bet ir išmoko peržiūrėti į telefoną sukeltas nuotraukas. Ypač džiugu peržiūrinėti nuotraukas iš neseniai vykusio dukros Vitos jubiliejaus.
Senolė nežino, ar jos telefone veikia interneto ryšys. Bet kas žino – gal ateityje ir internetu pradės naudotis. Tačiau jai svarbiausia, kad gali paskambinti ir turėti ryšį su artimaisiais.
Vanda Pikūnienė yra aktyvi Nausėdžių bibliotekos skaitytoja. Bibliotekininkė R. Kavaliauskienė sakė, kad senolei dažnai į namus atgabena jos užsakytas knygas. Sykiu ji parodo, kaip telefonu naudotis.
„Dabar ji telefoną „varto“ net geriau nei aš“,- juokiasi bibliotekininkė.
Senolė sako, kad jai labiausiai patinka skaityti knygas apie meilę. Tuomet nieko nereikia – nei radijo, nei televizoriaus. Beje, pastarojo mažai ir bežiūri, tik vakarais žinių pasiklauso.
Tvarkyti sodybą sveikata nebeleidžia
Praeityje V. Pikūnienė buvo mėgėjų teatro aktorė, pelniusi ne vieną apdovanojimą už geriausiai atliktą vaidmenį. Taip pat ne vieną eilėraštį parašiusi.
Su dukra Irena ji gyvena išpuoselėtoje sodyboje, kuri ne kartą buvo įvertinta kaip gražiausiai tvarkoma sodyba kaime.
V. Pikūnienė sakė, kad dėl operuotų klubų ji nebegalinti susilenkti. Eitų ravėti klūpomis, bet kojas skauda. O ir baiminasi visai atsigulti „ant patalo“.
Gyvenime moteris sunkiai dirbo. Sako, visus kolūkio gyvulius prižiūrėdama perėjusi. Net veršelius kilnodavo. Teko avis ganyti, karves melžti. Vėliau reikėjo bekonus šerti. Kiek kibirų su pašaru savo rankomis yra pernešusi!
Vis daugiau mokosi
R. Kavaliauskienė pasakojo, kad vis daugiau žmonių mokosi naudotis kompiuteriu. Juk šiais laikais be interneto ir be telefono – kaip be rankų.
Vienais metais bibliotekoje dirbti su kompiuteriu mokėsi 50, kitais – 30, o praėjusiais metais 6 garbaus amžiaus žmonės.
Panašu, kad kaime mažai beliko tokių, kuriems naujosios technologijos visiškai svetimos, tad ir mokytis norinčių vis mažėja.
