Vasario 16-ąją Biržų krašto muziejus „Sėla“ švenčia du gimtadienius: Lietuvos ir savo. Tik muziejus užgimė dešimtmečiu vėliau – 1928 metais. Jau tampa tradicija Vasario 16-ąją kviesti biržiečius keliauti istorinėmis mūsų krašto vietomis. Šiais metais muziejus pakvietė keliauti naujo leidinio „Nepamiršti. Istorinės atminties kelias“ tremties ir laisvės kovų įamžinimo vietomis Biržų mieste. Visus Vasario 16-osios šventės dalyvius ir žygeivius muziejininkai pasitiko su tremtiniams prisiminimus pažadinusiomis vaišėmis: kedro riešutais ir džiūvėsėliais. Žinoma, daug gardesniais negu tuomet…
Praėjusiais metais sulaukę tiek daug žygeivių į trispalvį Gerkiškių kaimą, lankant buvusių muziejaus darbuotojų, karininkų, laisvės kovotojų kapus, muziejininkai nusprendė žygin leistis ir šiais metais. Tuo labiau kad tam buvo ir puiki proga: visai neseniai dienos šviesą išvydo muziejininkų parengtas leidinys-gidas „Nepamiršti. Istorinės atminties kelias“. Šiame leidinyje spausdinami kiekvienos rajono seniūnijos žemėlapiai, kuriuose pažymėtos laisvės kovų ir tremties įamžinimo vietos, jų nuotraukos, aprašymas. Kadangi leidinys kviečia keliauti aplankant laisvės kovų įamžinimo vietas, tai logiška leistis į kelią. Buvo pagalvota ir apie garbingo amžiaus sulaukusius ir tremtį iškentusius žmones – juos žygeivių maršrutu pavėžėjo muziejaus autobusiukas.
Biržų miesto maršruto laisvės kovų ir tremties įamžinimo vietomis pradžia – muziejaus ekspozicijoje. Ją itin jautriai pristatė muziejininkė, gidė Irutė Varzienė, pati ragavusi tremtinio duonos. Ekspozicijoje – interaktyvi lenta, kuri nuolat pildoma tremties ir laisvės kovų istoriniais faktais, ir futliaras, kuriame iš tremties buvo parvežti tremtinio P. Jašinsko palaikai, ir į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtrauktas partizano, rašytojo, poeto Broniaus Krivicko rankraštis, biržiečio Pauliaus Bazaro išsaugotas išskobtoje pliauskoje, ir signalinis ąsotėlis…
Muziejaus direktorė Edita Lansbergienė nuoširdžiai dėkojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialui, mūsų krašto skaudžią atmintį įamžinusiems paminkluose, atminimo lentose, ženkluose. Buvusi ilgametė filialo vadovė Danguolė Žiūkienė itin daug prisidėjo įamžinant istorinę atmintį, konsultavo ruošiant leidinį-gidą. E. Lansbergienė dėkojo ir nepailstantiems muziejaus draugams jauniesiems šauliams bei jų vadui Vidučiui Šeškui už tai, kad rūpinasi ir prižiūri laisvės kovotojų įamžinimo vietas.
Dabartinis filialo vadovas Vytautas Linkevičius muziejininkams dėkojo už šventę ir dovanojo leidinį „Lietuvos krašto apsaugos ministrai ir kariuomenės vadai“, o muziejininkai visiems šventės dalyviams ir žygeiviams dovanojo leidinį-gidą.
Žygio dalyvius Biržų miesto maršrutu lydėjo ir apie įamžinimo vietas, žuvusiuosius už laisvę ir nepriklausomybę pasakojo muziejininkės Snieguolė Kubiliūtė, Irutė Varzienė ir direktorė Edita Lansbergienė. Kaip ir praėjusiais metais, į žygį leidosi didelis būrys biržiečių. Keliavome nuo Biržų pilies paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę link. Labai smagu, kad prie žygeivių prisidėjo VšĮ šeimos centro „Kartu saldu“ nariai su vaikais. Šeimos nupynė ir prie paminklo padėjo gėlių vainiką.
Keliavome pro Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Prie šventoriaus tvoros pastatyta atminimo lenta įamžinti vietai, kurioje pokariu buvo niekinami nužudytų partizanų kūnai. Simboliška ir jautru, jog prie lentos kažkas iš vielos išlankstė žvakides, į kurias ir įstatėme atminimo liepsnelėmis degančias žvakutes.
Evangelikų reformatų kapinėse uždegėme žvakelę ant burmistro Fridricho Jakšto, kurį nužudė bolševikiniai partizanai, kapo, pagerbėme karininko J. Nastopkos atminimą. Paaiškėjo, kad burmistras F. Jakštas yra tremtinės Marytės Dagienės krikšto tėvas.
Sustojome Kęstučio gatvės kapinaitėse prie kautynėse su besitraukiančiais raudonarmiečiais žuvusių laisvės kovotojų bei nužudytų girininkų A. Balčikonio ir J. Živatkausko kapų.
Atidavėme pagarbą tremtiniams prie stogastulpio buvusioje traukinių stotyje. Kaip tik tuo metu į telefonus atėjo žinutės, kad kalėjime rusijoje mirė putino režimo opozicijos lyderis A. Navalnas. Jo atminimą pagerbėme tylos minute.
Prie „Aušros“ pagrindinės mokyklos esančios atminimo lentos E. Lansbergienė pakvietė pagerbti ne tik Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos vado Stepono Giedriko-Giriečio atminimą, bet ir visų žuvusių partizanų žmonų, mylimųjų, kurios taip pat buvo žudomos ir niekinamos, atminimą. Čia E. Lansbergienė perskaitė partizanų vado S. Giedriko-Giriečio dukros, buvusios „Aušros“ mokyklos mokytojos, laišką.
Paskutinė stotelė – memorialas Švyturio gatvėje. „Tai pati sakraliausia vieta. Čia veskite savo vaikus, čia ateikite per šventes“, – kalbėjo I. Varzienė, šio memorialo atsiradimo istoriją pasakojo D. Žiūkienė. Būtent šioje vietoje buvusiose žvyrduobėse buvo užkasami partizanų, nukankintų biržiečių palaikai.
Šioje sakralioje vietoje žygeiviai sugiedojo Lietuvos tautinę giesmę ir atidavė pagarbą kariaujančiai Ukrainai, sugiedodami šios šalies himną.
Editos Mikelionienės nuotr.
