Savivaldybės tarybos nariai iškėlė mintį, kodėl prašant paramos reikia deklaruoti visą turtą ir pajamas, tačiau tuo nesidomima, kai lengvatos prašo žemes valdantys verslininkai.
Sutarta dėl kompromiso
Socialinės paramos vargstantiems ir nuolaidos žemės ūkio verslui turi bendrą sąlyčio tašką. Tai savivaldybės biudžetas. Jame, pirmuoju atveju, pinigų nuolat trūksta, o antruoju – nuolat galima rasti.
Tokias mintis diktuoja politikų diskusija apie žemės mokesčio lengvatą, kurios prašo ūkininkų sąjunga ir žemdirbių asociacija.
Žemės mokestį moka žemės savininkai. Prašytojai nori, kad 2023 metais apskaičiuotas žemės mokestis būtų sumažintas 25 procentais. Prašymas motyvuojamas tuo, kad perskaičiavus žemės vertę mokestis padidėjęs apie 45 proc. Šįmet derliui gauti naudotos stipriai brangusios trąšos, supirkimo kainos žemos, pasėliams kenkė sausra ir kruša, todėl pajamos ženkliai sumažėjusios.
Taikant prašomą 25 proc. lengvatą biudžetas prarastų apie 250 tūkst. Eur.
Savivaldybės atstovai informavo, kad po diskusijų su ūkininkų ir žemdirbių organizacijų atstovais sutartas kompromisinis variantas – 10 proc. dydžio lengvata. Tada biudžetas netektų apie 100 tūkst. Eur žemės mokesčio pajamų. Žemės mokesčio tarifas 2024 metais sumažintas iki 0,9 proc. mokestinės žemės vertės.
Parama žemės ūkiui – išskirtinė
Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė komiteto posėdyje sakė, kad lėšų paramai reikia rasti.
Pasak direktorės, žemės ūkis yra sritis, kuri mažiausiai prognozuojama. Ir jeigu teikiamas sprendimo projektas, vadinasi, biudžetui tokia našta pakeliama.
„Parama žemės ūkiui – išskirtinė… Tai strateginė ūkio šaka, kurios neremti negalima“ , – kalbėjo administracijos vadovė.
Konservatorius Dalius Barkauskas norėtų, kad lengvatos prašantieji ūkininkai ir žemdirbiai pateiktų 4 metų statistiką apie valdomą žemę ir gaunamas pajamas. Informacija galėtų būti nuasmeninta, tačiau iš tokių duomenų būtų matyti, ar padėtis iš tiesų blogėja, ar ūkininkai „tiesiog tradiciškai prašo nuolatos remti žemės ūkį“. Dabar apibendrinta informacija apie trąšų brangimą, žemas produkcijos supirkimo kainas ir krušą esanti nekonkreti.
„Jei nenori teikti informacijos, tegu neprašo paramos. Kai žmonės ateina prašyti socialinės paramos, turi teikti turto deklaracijas, o ūkininkai – ne“, – pastebėjo D. Barkauskas.
Konservatorius Arūnas Anskinas mano, kad pasisakantys už lengvatas turėtų nereikšti pasipiktinimo, kodėl neasfaltuojami keliai, neapšviečiamos gatvės ar menkai remiamos kaimo bendruomenės.
„Valstietis“ Tomas Četvergas aiškino, kad kalbama ne apie ūkininkus, o apie žemės savininkus. „Jie kelia nuomą ūkininkams“, – sakė T. Četvergas apie žemės valdytojų verslą. Iš politiko pastabos reikėtų suprasti, kad būtent toks verslas ir remiamas žemės mokesčio lengvatomis.
Ar tokie žemvaldžiai negalėtų suteikti lengvatų nuo sausros, krušos ir brangios trąšos kenčiantiems nuomininkams?
