Kuo Biržų pašonėje esanti Parovėjos seniūnija panaši į miestą? Tai problemomis dėl gatvių asfaltavimo, šunų „šikinimo“ ir žmonių kultūros. Toks įspūdis kilo praėjusį antradienį pabuvus Parovėjos seniūnijos seniūnaičių susirinkime.
Išskirtinumas iš kitų kaimiškų seniūnijų
Jeigu ilgai negalvojant reikėtų paminėti Parovėjos išskirtinumą iš aštuonių Biržų rajono seniūnijų, pirmiausiai šautų mintis apie administracinio pastato šilumą ir sanitarinių patalpų švarą bei šiuolaikiškumą.
Pastaroji erdvė apie šeimininkus pasako daug, kaip ir seniūnijos darbuotojų dėmesingumas bei gražūs indai arbatai.
Prie seniūnijos pastato išsirikiavę automobiliai taip pat liudijo, kad Parovėjos seniūnijos seniūnaičiai ir kaimo bendruomenių atstovai šiuolaikiški, darbštūs ir jokiu būdu ne kitų pagalbos trokštantys varguoliai.
Tokia būtų įžanga apie įspūdį atvykus į antradienį sukviestą Parovėjos seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičių išplėstinę sueigą. Kad apie ją Parovėjos seniūnija pranešė viešai, taip pat galima laikyti išskirtinumu.
Savivaldybės tarnautojų drąsa nebijoti nekviestų svečių ir juos priimti be Savivaldybėje taikytų „repeticijų“ yra rizikinga, tačiau tikrai pagirtina.
Dar vienas išskirtinumas – su atodūsiu prisiminti „Eiduko laikai“ ir jų metu buvę kelių asfaltavimo prioritetai.
„Suneštinė“ sueiga
Sueigos dalyviai rinkosi kaip į draugišką suneštinį pasibuvimą prie arbatos.
Atėjo kas obuoliais, kas saldumynais nešini. Dalyvavo visi keturi seniūnaičiai – Edita Rudelienė (Būginių seniūnaitija), Vidas Kavaliauskas (Drąseikių seniūnaitija), Nijolė Bagamolova (Medeikių seniūnaitija), Vida Tatorienė (Parovėjos seniūnaitija) ir Audronė Burbulienė (Užušilių seniūnaitija).
Buvo ir policijos, ir kaimo bendruomenių atstovai.
„Trys viename“ (Biržų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, Būginių seniūnaitė ir šio kaimo bendruomenės pirmininkė E. Rudelienė) atvyko su kolege – Biržų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja Vita Andžiene.
Parovėjos seniūnijos seniūnaičių renginyje buvo Drąseikių ir Medeikių kaimų bendruomenių vadovės Rasa Židonė ir Vida Vigelienė, Ubiškių bendruomenės atstovas Viktoras Rinkevičius.
„Ačiū, kad gyvename kartu, kartu dirbame. Atėjau čia dėl jūsų – kiek galiu, tiek darau“, – sakė pagrindinė renginio organizatorė Parovėjos seniūnė Daiva Juozaitienė.
Seniūnė lakoniškai supažindino su pagrindiniais 2024 metų veiklos akcentais bei skaičiais (vardyta tai, kas atlikta ir regima realybėje), minėjo aktualius 2025 metais planuojamus darbus.
Toliau vyko pokalbiai žmonėms aktualiais klausimais.
Apie techniką, malkas ir druską
„Mūsų traktorius senas, kaip ir Širvėnos seniūnijos, tačiau mums tarnauja. Aišku, genda, bet su Gytauto (seniūnijos darbininko G. Januševičiaus – red.) pagalba vėl važiuoja“, – kalbėjo seniūnė. Technika ir darbininkai labai svarbūs seniūnijai, atliekančiai daugybę ūkinių darbų. Be viešųjų žaliųjų plotų ir seniūnijos kelių kelkraščių šienavimo, gėlynų sodinimo, laistymo bei priežiūros, seniūnija turi prižiūrėti net 33 kapines, tarp kurių 26 yra veikiančios.
Iš pakelėse ir kapinėse nupjautų medžių parovėjiškiai prisiruošė malkų žiemai. Tomis malkomis šildomas ir seniūnijos pastatas.
Kadangi žiema sniegu neužvertė, sniegui skirti pinigai virsta pinigais žvyrui.
Seniūnija ruošiasi ir kovai su dulkėmis. Jas „dusins“ druska.
Kelių barstymui druska šįmet yra skirta papildomų lėšų, druskos seniūnija jau nusipirko. Vienam kvadratiniam metrui reikia 200 gramų druskos, kurios viena tona kainuoja 1000 eurų. Šį kartą druska bus barstoma tiesiai ant kelio. Tokia gauta rekomendacija, nes laistymas vandens ir druskos mišiniu, kaip tą darė „Biržų vandenys“, pasak seniūnės, nepasiteisinęs. Druską seniūnija barstys savo jėgomis. Tam panaudos išmonę ir turimas technines priemones.
„Turim tokią „pipirnyčią“, o kad toli druska nesibarstytų į šonus, žadam uždėti vadinamąjį sijoną“, – ūkišką sprendimo būdą paaiškino seniūnijos ūkio reikalų specialistas.
„Mes soduose tai turim tokį ribotuvą“, – patirtimi dalijosi Ubiškių bendruomenei atstovaujantis V. Rinkevičius.
O „Eiduko laikais“ buvo…
Seniūnė informavo, kad Savivaldybė skyrė šiek tiek lėšų gatvių asfaltavimui. Tų lėšų tiek, kad kiekvienoje seniūnijoje būtų paklota po asfalto atkarpėlę.
„Buvo atvažiavę Statybos (savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus – red.) skyriaus specialistai ir bendru sutarimu nuvažiavę parodėme Medeikiuose Mažutiškių gatvės 100 metrų ilgio gabaliuką nuo Vilniaus gatvės. Ten seniausiai buvęs asfaltas, vietomis žvyras, pilame ten tas nuofrezas, o dabar pasirinkome tą 100 metrų padengti asfaltu“, – paaiškino seniūnė.
Liepų gatvėje gyvenanti Medeikių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Vigelienė teiravosi apie neišsipildžiusius Liepų gatvės asfaltavimo planus. Ši gatvė einanti pro daugiabučius namus, buvusį vaikų globos namų pastatą, į kurį dabar persikels mokykla.
Palietus asfaltavimo temą sueigoje prisimintas laikas, kai rajoną valdė dar nesubyrėjusi „valstiečių“ ir liberalų sąjunga, pavadinta Vyto Jarecko koalicija „Vieningi Biržai“. Jai priklausė ir tada dar „valstiečiais“ buvę, o dabar abu į „geltonąjį atgimimo kelią“ išėję Viktoras Kurganovas ir Vidas Eidukas. Pastarasis buvo Savivaldybės administracijos direktorius.
V. Vigelienė klausė, ar dar yra vilties sulaukti asfaltavimo Liepų gatvėje, kuri asfaltuoti numatytų gatvių sąraše buvusi aukštai (prie ankstesnės valdžios).
„Lygiai taip pat ir Biržuose. Kai buvo, kaip sakant, Eidukas (administracijos direktorius – red.), tai mums pasakė, kad gal šešti eilėje mes, Eglyno gatvė, buvome. O dabar ta Eglyno gatvė kažkur į dugną nukeliavo“, – prisiminė seniūnė ne tik Medeikių gatvei buvusią palankią situaciją.
O dabar ta prioritetinė gatvių asfaltavimo eilė griuvusi kartu su valdžios perversmu.
Patarimas ne skambinti, o rašyti skundus
Karštai apkalbėtas duobėtų kelių klausimas. Seniūnijai priekaištų nebuvo – replikos ir pikti žodžiai krito ant regioninių kelių prižiūrėtojų – buvusios Kelių direkcijos, o dabar AB „Kelių priežiūra“.
„Žiauriai įdomu matyti, kaip kelininkai sekmadienį, „raudoną dieną“, dirba, užpiltas duobeles kojomis trypia… Ar čia nėra pinigų plovimas?!“ – piktinosi Drąseikių bendruomenės pirmininkė R. Židonė.
„O kaip kitaip tas mažas duobeles užlygint?“ – kelininkus pateisinti stengėsi seniūnaitis V. Kavaliauskas. Tačiau, anot jo, valstybinis mąstymas netikęs.
„Pirmiausia sutvarko Drąseikių kelią, tada – į Užušilius“, – darbų eiliškumu stebėjosi drąseikiškis.
Pasigirdo siūlymų dažniau kreiptis į AB „Kelių priežiūra“ Šiaurės regiono Pasvalio kelių tarnybos Biržų meistrijos atstovą Renatą Jozėną.
„Renatas Jozėnas kelių lygio nepakeis!“ – atsakė patys seniūnaičiai. Sueigos dalyviai vardijo baisius, anot jų, kelius – Būginių, Ageniškio, Spalviškių…
„Nebeskambinėkit telefonu, rašykit ir siųskit laiškus, tai bus užfiksuota… Jeigu pateiksit daugiau skundų tam Jozėnui, o ne tik rašys seniūnė, bus geriau. Visada jie nori, kad būtų kuo daugiau skundų“, – ragino seniūnijos žmones V. Vigelienė.
Mokytojai gėda ne dėl šunų, o dėl žmonių
Seniūnę ir seniūnijos pastangas labai gyrė ir V. Vigelienė, ir Medeikių seniūnaitė N. Bagamolova. Buvusi mokytoja sakė, kad jai labai širdį skauda regint, kas dedasi sporto aikštelėje,
kurią dergia šunys.
„Mano žmonės, mano mokiniai, mano vaikai“, – apie netvarkingus šunų vedžiotojus po sportui ir poilsiui skirtas teritorijas kalbėjo aktyvi medeikiškė N. Bagamolova.
„Perspėjusi išgirstu ir tai, kad čia nieko bloga – tik trąša“, – sako buvusi mokytoja apie pastangas sudrausminti augintinių šeimininkus.
„Kodėl nepaskambinote man?“ – klausė policijos pareigūnė E. Rudelienė. Mokytoja atsakė, kad bijanti piktų žmonių. Seniūnaitė pateikė pavyzdį iš Biržų apie tai, kad prie „Atžalyno“ mokyklos šunų vedžioti nebegalima.
„Kas man gali uždrausti vedžioti šunį?“ – pasipiktino R. Židonė iš Drąseikių.
Kitas drąseikiškis, Biržuose, Rotušės gatvėje, dirbantis verslininkas V. Kavaliauskas sakė, kad nevalyvų žmonių ir jų augintinių problema ryški ir mieste. Ją pro savo parduotuvės langą regintis dabartinėje Meno mokyklos teritorijoje.
„Lenkiu galvą prieš tą moteriškę, kuri tuo metu, kai ten buvo mokesčių inspekcija, prižiūrėjo tą teritoriją. O dabar tai ten šunų šikinimo vieta pasidarė. Yra dvi moteriškės, kurios ne tik vedžioja, bet ir vežioja šunis rateliuose. Atveža iki tos vietos, iškelia šunį, nušikina…“ – vaizdžiai kalbėjo verslininkas.
„Kamerų (vaizdo – red.) ten nėra?“ – pasigirdo klausimas iš policijos pareigūnų pusės.
Kad tik kameros ir baudos gali sudrausminti nekultūringus žmones, liudija ir atliekų tempėjai į bendrus konteinerius kaimuose.
„Kaip tiems žmonėms išaiškinti, kad jie namuose turi po kelis konteinerius ir moka pinigus net ir už tai, kad tie konteineriai nebūna pilni? Tai kam nešti atliekas į kaimą?“ – piktinosi V. Vigelienė.
„Tai gal jie tų atliekų kelias tonas turi?“ – replikavo sueigos dalyvis.
Naudinga informacija
Apie medžių kirtimą privačiose valdose informavo seniūnijos ūkio reikalų specialistas Rolandas Badaras.
Trumpa informacija pateikta seniūnaičiams, kad šie jau dabar pradėtų kaupti čekius už kuro sunaudojimą važinėjant po rajoną.
„Nelaukite paskutinio mėnesio, pradėkite nuo dabar. Čekiuose turėtų būti nurodyta seniūnaičio pavardė, vardas, o ne koks ūkininkas „jonas jonas ar pan.“, – paaiškino seniūnė D. Juozaitienė.
Vėjo jėgainių projektų vystytojai atliko poveikio aplinkai analizę ir ją norėtų pristatyti seniūnijos gyventojams. Seniūnė pranešė, kur ir kada gali rinktis žmonės. Analizė pristatyta turėtų būti kovo 13 dieną Parovėjos bendruomenės namuose.
