Miesto gyventojus ir svečius aikčioti verčia Biržų rožynai. Jų grožis iš mūsų miesto keliauja nuotraukose ir žmonių prisiminimuose.
„Tie rožynai mūsų stebulingi“, – sako Vabalninko seniūnijos seniūno pavaduotoja Zena Švainauskienė pasiteiravus, ar gražiai miestelio aikštėje žydi rožės. Anot ponios Zenos, namuose su rožėmis ne visada ir ne visiems sekasi – toms gražuolėms vis kas nors nepatinka ar nutinka. O štai aikštė – miestelio širdis – tarsi spygliuotu žiedų vainiku apsipylusi, rožėmis kvepianti.
Tokia įžanga ne tik apie Vabalninke ir Biržų mieste įsigalėjusias rožes, bet ir atmintį. Pasirodo, žmonės mena, kas į Biržus atvežė kelis tūkstančius rožių sodinukų. Floribundinėmis, arbatinėmis ir kitokiais vardais pavadintas rožes atgabeno moteris, kurios vardas Zita. Tiksliau, toji moteris buvo savivaldybės kraštovaizdžio specialistė ir turėjo iki šiol nešiojamą pavardę – Pipirienė. O jos entuziazmo dėka Biržų kraštą viešoje erdvėje imta pristatyti ne tik kaip levandomis, bet ir rožėmis kvepiančiu kraštu.
Rožių atkeliavimo istorija – per nuotekų trasą
Rožių istorija vyko jau šiame šimtmetyje – gal daugiau nei prieš dešimt metų. Tada Agaro gatvės kvartale vyko statyba. Prie gražuolės Apaščios statyta nuotekų perpumpavimo stotis. Projektuotojai, ko gero, net nepabuvoję Biržuose, nuotekų trasą suprojektavo per pušyną, nors šalia buvo pieva. Pildant projektuotojų valią savivaldybei teko išduoti leidimus kirsti pušis. Buvo išskirsta ne viena dešimtis pušų, už kurias savivaldybės aplinkosaugos fondas galėjo gauti lėšų. Tuo rūpinosi kraštovaizdžio specialistė Z. Pipirienė.
Į minėtą fondą įplaukė gal iki 30 tūkstančių litų, kuriuos savivaldybė galėjo naudoti tik medžių ir krūmų atsodinimui. O Biržų mieste netrūko nei medžių, nei krūmų. Pasak Z. Pipirienės, pagal žaliųjų zonų skaičių vienam žmogui Biržai kone pirmavo šalyje, todėl jų plėtra neatrodė tikslinga.
Tuomet, pasak ponios Zitos, atėjusi išganinga mintis, kad rožė – tai krūmas. Ir taip mintis išaugusi į planą Biržus paversti rožių miestu, menančiu istoriją ir buvusius pilies rožynus.
Iš Kauno rajone buvusio rožyno ponia Zita nupirko gal daugiau nei 3 tūkstančius sodinukų.
„Iš to augintojo nupirkome visas rožes, kurias parsivežti padėjo biržiečiai komunalininkai, jiems tada dar vadovavo Alfridas (UAB „Biržų komunalinis ūkis“ direktorius Alfridas Jozėnas – aut.). Patys krovėme, o vėliau plėšėme velėną, kai teko paruošti vietą rožėms sodinti“, – mena ponia Zita.
Iš rožes pardavusio augintojo biržiečiai parsivežė ir profesionalių gėlininkų naudojamą preparatą, rožes gynusį nuo grybelinių ligų.
Pasak p. Zitos, gėles prižiūrinti komanda puikiai atlieka darbą, o su meile prižiūrimos gėlės skleidžia ypatingą grožį.
Rožės sodintos ne tik Biržuose – jų išdalyta ir seniūnijoms.
Kai rožės žydi, ąžuolai žaliuoja
„Daug ko ir pati jau neatmenu, tačiau gera, kai kas nors mano vardą prisimena, kai gėrisi rožėmis. Nors tokį atminimą paliksiu“, – kalba penktadienį prie savivaldybės pastatą puošiančio rožyno sutikta ponia Zita. Ji negaili gerų žodžių savivaldybėje dirbančiai ekologei Jurgitai Bruniuvienei – profesionaliai kraštovaizdžio specialistei, nuoširdžiai besirūpinančiai Biržų aplinka.
„Jurgita turėjo dirbti vietoje manęs, tačiau jos pasirinkimas tuo metu buvo kitoks“, – sako ponia Zita. Žmonės mena, kad jos rankos prisidėjo ir prie ąžuolų Tylos gatvėje suklestėjimo. Nykstančiais išvadinti ir vienu metu netgi kirtimui pasmerkti medžiai ėmė ir atsigavo. Ąžuolams labai padėjo p. Zitos sprendimas nukarpyti nuo stiebų vilkūglius.
