Sprendimas neformuoti vienuoliktosios klasės Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje tapo proga politikams pažerti priekaištų ir kaltinimų oponentams bei jų atstovaujamai vietos ir šalies valdžiai.
Biržų pilies arsenale, kuriame vyko Savivaldybės tarybos posėdis, buvo artėjančių Seimo rinkimų tvaiko. Bandyta parodyti, kuriai politinei jėgai labiau rūpi Vabalninko gimnazijos likimas. O jis iš esmės ir dabartiniams valdantiesiems, ir politikoje patyrusiai opozicijos daliai jau buvo žinomas ne vienus metus. Tačiau patyrusioji opozicijos dalis (konservatoriai) posėdyje žaidė kartu su neseniai gimusiais politiniais naujokais („Biržų atgimimas“). Visų opozicionierių užduodami klausimai buvo apie tai, ką padarė ar kodėl nepadarė valdžia, kad Vabalninke netrūktų vaikų. Opozicionierių strėlės vis nukrypdavo į švietimo sritį kuruojančią liberalę vicemerę, o tada valdantieji pirštu parodydavo į konservatorių valdomą ir ugdymo reikalus kuruojančią ministeriją.
„Nedidelis kiekis“ ir vaikų paieška
Savivaldybės taryboje svarstytas sprendimas, kad Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje nebebus vienuoliktos (trečios gimnazinės) klasės. Kad tokia būtų, reikia 21 mokinio. O Vabalninke yra tik 15 šios klasės mokinių.
„Kas buvo daroma tiems trūkstamiems šešiems vaikams surasti? Tai nėra didelis kiekis. O dabar atsisakome klasės, kurioje yra 15 vaikų“, – kalbėjo „atgimietis“ Kęstutis Isakas.
Vabalninko gimnazijos direktorė Deimantė Žalinkevičienė sakė, kad vaikų ieškota ir Pasvalio, ir Kupiškio rajonuose. Bendradarbiauta ir su Biržais.
„Tai jau buvo daroma ir mokinių ugdymo proceso metu praeitais metais. Buvo pas mus atvažiavę ir Biržų „Atžalyno“ dešimtokai, taip pat važiavome į Subačiaus gimnaziją, nes ten irgi nesusiformuoja vienuolikta klasė. Buvo pasiūlymas, kad vaikai galėtų apsigyventi Technologijų ir verslo mokymo centro (TVMC) Vabalninko skyriaus bendrabutyje. Deja, susidomėjimą pareiškė tik vienas mokinys iš Kupiškio rajono ir vienas iš „Atžalyno“, bet tų dviejų vaikų nebūtų užtekę“, – atsakė mokyklos direktorė apie vienuoliktokų paiešką. Tačiau Vabalninkas kaimyniniam rajonui esantis patrauklus. Pasak direktorės, Vabalninko gimnazijoje šiuo metu mokosi šeši Kupiškio rajono vaikai.
Pageidavo kardomųjų priemonių
„Atgimietė“ Indra Drevinskaitė klausė mero Kęstučio Knizikevičiaus, kokių jis imsis priemonių, kad, anot politikės, prieš kiekvieną rugsėjo pirmąją Tarybos nariams nereikėtų uždarinėti mokyklų arba naikinti klasių.
„Tai nuo šiandien kokios jūsų priemonės bus? Kardomosios priemonės, kad situacija nesikartotų? Yra kažkokia strategija ar ne?“ – prašė atsakyti I. Drevinskaitė.
„Mes mokyklos nenaikiname, – atsakė meras. Anot jo, buvo rašomi raštai ir ieškoma išeičių, kad būtų galima leisti vaikams pabaigti vienuoliktąją klasę Vabalninko gimnazijoje. Bet ministerija į tai neatsižvelgusi, išimtys buvo darytos vos kelioms gimnazijoms visoje Lietuvoje (kur žemesnėse klasėse yra pakankamas vaikų skaičius – red.).
Pasak mero, tolesnė pastangų kryptis – siekti, kad ateityje būtų leista sudaryti gimnazijos klases su mažesniu mokinių skaičiumi. Tačiau sykiu rajono vadovas atkreipė dėmesį, kad tuomet įstaigai būtų sunku prisitraukti specialistų, kurie mokytų tris ar kelis vaikus, pasirinkusius retesnius mokymo dalykus. Tai atsilieptų ugdymo kokybei.
Nežinojo ar buvo apkvailinti?
„Meras paskutiniu metu labai dažnai pradėjo taip intensyviai kaltinti centrinę valdžią“, – replikavo Tarybos narė konservatorė Irutė Varzienė. Anot jos, į aptariamus klausimus Taryba kaip steigėja visiškai nebuvusi įtraukta
„Ir jeigu iš pat pradžių būtų buvusi pozicija (valdžios?), kad ieškoma mokinių, o jų neradus Vabalninke liktų pagrindinė mokykla, aš visiškai suprasčiau. Svarbiausia, mano galva, nekvailinti, o turėti strategiją ir matymą. O šiuo atveju buvo kalbos apie tai, kad bus svarstoma, ar jungtis prie „Saulės“ gimnazijos“, – girdėtomis kalbomis dalijosi politikė. Girdėjusi kalbas ir apie jungtines klases, ir tai, „kad galbūt kažką daryti su Technologijų ir verslo mokymo centru. O po to, anot I. Varzienės, „viskas dingo“ ir atsirado sprendimas dėl neformuojamos klasės.
Politikė klausė, ar Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos bendruomenė žinojo apie situaciją, ar mokyklos taryba, mokinių tėvai, mokytojai buvo įtraukti į svarstymus.
„Šimtu procentų buvo įtraukti. Bendruomenėje pas mus buvo apie tai kalbėta ir dar anksčiau, negu Savivaldybėje buvom susitikę kalbėtis šiuo klausimu. Mes matėme tuos skaičius, matėme kriterijus“, – kalbėjo direktorė.
Kuri mokykla nepadarė galimų „tam tikrų sprendimų“?
Į I. Varzienės girdėtą ir dabar posėdyje pateiktą informaciją apie galimą atskirų mokyklų klasių jungimą „dalijantis“ vaikais direktorė ne ką galėjo pasakyti.
„Ar gali būti taip, kad vienuolikta klasė būtų „Saulės“ gimnazijos, o mūsų dvylikta, aš nežinau – čia gal vedėja (Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus – red.) galėtų atsakyti. Tikrai nežinau, ar gali būti tos jungtinės klasės… Kad gali nelikti vienuoliktos klasės, tėvai jau žinojo balandžio mėnesį, kad tuo atveju turėtų pasirinkimą. Dėl galimybės su TVMC irgi buvo galvota. Tačiau viena mokykla negalėjo padaryti tam tikrų sprendimų. O šiandien mes to nebegalime, nes teisės aktai to nebeleidžia“, – atsakė direktorė D. Žalinkevičienė.
Meras papildė, kad mokykla bendruomenei informaciją teikė gana anksti. Tai buvo juntama ir merui su ataskaita važinėjant po bendruomenes.
Apie lyderystės mokymus ir vizitus į ministeriją
Konservatorius Dalius Barkauskas teiravosi, ar užsienyje lyderystės besimokę švietimo lyderiai neišmoko kokių nors netradicinių aptariamo klausimo sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti.
Švietimą kuruojanti vicemerė politikui atsakė, kad tokių siūlymų negauta.
„Norėčiau paklausti mero ir vicemerės, ar buvo kreiptasi į Seimo narį ir į Tėvynės Sąjungos atstovus, kurių ministras vadovauja švietimui, bei ministeriją, kad suorganizuotų susitikimus Vilniuje. Ar buvo susitikimų derėtis dėl išimčių Vabalninko gimnazijai?“ – klausė K. Isakas.
Pasak mero, klausimas buvo sprendžiamas Lietuvos mastu ir, kaip jis minėjęs anksčiau, Biržų savivaldybė prie to prisijungusi.
Apie alų ir dešras
Pasak vicemerės A. Korsakienės, į Seimo narį kreiptasi nebuvo, tačiau Seimo narys buvo informuotas ir žinojo apie padėtį Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje
„Asmeniškai nei aš, nei meras į ministeriją nevažiavome. Mes nemanome, kad ministerija gali daryti išimtis iš įstatymo ar teisės akto atskirai mokyklai. Ir ta praktika, kai važinėti į ministeriją, atsiprašau, dar pasiūlysit su alaus statine ar dešra, turėtų likti praeityje“, – opozicionieriui K. Isakui atsakė vicemerė A. Korsakienė.
Vaikai – „į niekur“?
Posėdyje teikta informacija, kad dalis vienuoliktokų vabalninkiečių renkasi „Saulės“ gimnaziją. Tačiau tokį mokinių pasirinkimą opozicionierė I. Drevinskaitė vertino itin skeptiškai.
„Tai tokie Tarybos posėdžiai, kai mes leidžiam vaikus į niekur. Išvyksta jie iš mūsų rajono ir dėl to turi būti labai liūdna. Ir visi opozicijos užduoti klausimai buvo labai prasmingi. Tik keista, kad meras ir vicemerė juos suvokia labai tiesmukai. Tai arba toks suvokimo būdas yra pasirinktas specialiai, arba tikrai jūs nesuprantate, ko mes norime paklausti. Atsakymų mes tikėjomės visai kitokių. Mūsų frakcija balsuos prieš“, – pranešė frakcijos „Biržų atgimimas“ pirmininkė.
Anot jos, „atgimiečiai“ puikiai suprantantys, kad „viso labo tai tik penki protesto balsai, kurie nieko nekeis ir jie nieko nereiškia“.
„Bet tokia yra mūsų vidinė nuostata dar kartą prašant ir dar kartą tikintis, kad pagaliau reikia susėsti visiems ir sukurti, pasiūlyti ir galvoti apie švietimo strategiją Biržų rajono savivaldybėje, o ne Švietimo ministeriją užversti klausimais, skambučiais, raštais“, – „atgimiečių“ pagalbą švietimo strategijos kūrimui siūlė kandidatė į Seimą I. Drevinskaitė.
Apie vaikų grobimo strategiją
„Tendencija yra tokia, kad vaikų mažėja ir realiai jų nedaugės. Ne nuo vaikų priklauso, ar jie išvyksta į kitus miestus. Tai tėvų pasirinkimas. Ir čia skamba tokie pasisakymai, paklausinėjimai, „ką jūs siūlot, ką galit pasiūlyti“… Tai jūs konkrečiai sakykite, ką jūs galite pasiūlyti. Gal gerų idėjų turit ir mes toms idėjoms pritarsim. Tai dabar toks įspūdis – suviliokit vaikus, tai pabarstykit saldainių… Jūsų pasiklausius kyla minčių, tai gal pradėkim vaikus grobti iš kitų rajonų ir vežti čia, tai padarysime pilnas mokyklų klases. Iš tikrųjų juokingai atrodo…“ – opozicionierių argumentams be užuolankų kirto socialdemokratas gydytojas Nerijus Ubartas.
N. Ubarto pasisakymui pritarė Demokratų sąjungos frakcijos pirmininkas aplinkosaugininkas Dalius Drevinskas.
„Girdėjau gerą Nerijaus (Ubarto – red.) pasisakymą. Šitą tendenciją puikiai žinom visi. Ne pirmą kartą Taryboje esame, žinome, kaip iškreipiama situacija kaimo mokyklose, kai jos buvo uždaromos. Juk tas vaikų grobimas tai būdavo. Mokytojos, kurios dėstydavo kaimo mokyklose, pavyzdžiui, net savo vaikus atsiveždavo, kad būtų išlaikomos klasės. Ar čia buvo normalu? Tai čia buvo iškreipta statistika“, – žinomus faktus priminė D. Drevinskas.
Į N. Ubarto pasisakymą reagavo ir „atgimietis“ K. Isakas.
„Jeigu jūs operacinėje neprieitumėt prie ligonio ir jo neoperuotumėt, jis numirtų. Tai lygiai taip mes turime vicemerę, atsakingą už švietimą, bet neturime jokios švietimo strategijos, nei konkrečių veiksmų. Nebuvau, nevažiuosiu, nedarysiu… Realiai nėra dirbama. Reikia pagaliau reikalauti atsakomybės iš tų žmonių, kurie užima vadovaujamus postus ir yra vykdomoji valdžia“, – sakė sprendimo projekto nepalaikęs K. Isakas.
Konservatorių niekas neklausė
Kad nepritars sprendimo projektui, pranešė ir konservatorius Dalius Barkauskas. Jis atsiliepė ir į N. Ubarto mintį dėl idėjų siūlymo.
„Mes labai mielai pasidalytume idėjomis ir padiskutuotume, bet mūsų niekas neklausė, pastatė tik prieš faktą – jūs turite nubalsuoti ir viskas. Švietimą mūsų rajone jau antrą kadenciją kuruoja tas pats žmogus. Švietimo kokybė krinta, mokyklos nyksta. Norėčiau prisidėti prie minties (K. Isako – red.), kad gal laikas mąstyti ir švietimo sritį paskirti kitam žmogui“, – pasakė D. Barkauskas.
„Tikrai ne visą praėjusią kadenciją A. Korsakienė kuravo švietimą“, – konservatorių pataisė meras.
Iki praėjusios kadencijos valdžios perversmo gal metus vicemere dirbusi liberalė A. Korsakienė, pasikeitus valdančiajai daugumai, tapo administracijos direktorės I. Varzienės pavaduotoja, kuravo verslą, turizmą. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius buvo administracijos direktorės kuravimo sritis.
Iš rajono vadovų (meras buvo su „valstiečių“ komanda išrinktas Vytas Jareckas) švietimo sritis buvo patikėta kuruoti naujos koalicijos partnerei socialdemokratei Audronei Garšvaitei.
Ar visi nori laikytis įstatymų?
„Šitas klausimas iš tikrųjų nenaujas. Ir man pradėjus dirbti praėjusioje kadencijoje reikėjo numatyti planus ir tai jau buvo žinoma. Žinoma visiems – ir tiems, kurie tuo metu buvo valdžioje, ir Taryboje“, – kalbėjo praėjusią kadenciją švietimą kuravusi pedagogė A. Garšvaitė.
Pasak politikės, esame unitarinė valstybė ir visose savivaldybėse galioja bendri įstatymai. „Išimtys kai kurioms gimnazijoms buvo padarytos ne dėl to, kad jos labiau prašė ar jos buvo gražesnės, ar kokios nors partijos atstovų ten daugiau buvo, o todėl, kad priaugančių mokinių skaičius rodė, kad gimnazija turės pakankamai mokinių“, – kalbėjo A. Garšvaitė. Anot jos, šiuo metu Taryba kitokio sprendimo priimti negali, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai yra bendri visiems.
„Ir jeigu mes patys tos klasės išlaikymą imtumės finansuoti, tai toji klasė vis tiek nebus pripažinta gimnazine klase“, – paaiškino Tarybos narė.
Vaikai – ne malkos, svarbiausia ugdymo kokybė
„Vaikai – ne daiktai, mes jų nesuvešime sukrovę į sunkvežimį kaip malkas, kad Vabalninke būtų tas skyrius… Jeigu neturite konkrečių pasiūlymų, tai ir nereikia čia diskutuot. Skaičiai, ministerija rodo, kas yra blogai“, – kalbėjo „valstietis“ Audrys Šimas. Į Seimą kandidatuojančių kai kurių Tarybos narių pasisakymuose politikas įžvelgė nenorą laikytis įstatymų, kuriuos priima švietimo srities ministrai. A. Šimas pažėrė kritikos už švietimo sritį rajone atsakingai koalicijos partnerei.
Į tai atsiliepė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Greviškis.
„Girdžiu kaltinimus liberalų valdžios atstovei vicemerei. Kiek žinau, kad buvo kreiptasi į ministeriją, kad pakeistų savo poziciją, pritaikytų išimtį tai gimnazijai. Neradus mokinių negalima suformuoti klasės, taip pat negalima jos finansuoti iš Savivaldybės biudžeto. Pritarsiu šiam projektui, nes svarbiausia yra ugdymo kokybė, o ne pastatų išlaikymas. Reikia žvelgti tiesai į akis, kad mokinių skaičius mažėja ir jų negalima taip lengvai prisikviesti, jeigu neužtikrinama ugdymo kokybė. Švietimo strategija rajone yra suformuota, tačiau kaip vyksta gyvenimas mokyklose, priklauso ir nuo mokyklos vadovybės. Jeigu mokinių tėvai mato, kad nebus užtikrinama ugdymo kokybė, tai gal ir neleidžia vaikų į tas mokyklas“, – kalbėjo J. Greviškis.
Apie liūdinančią valstybės politiką ir priežastis nepalaikyti projekto
„Valstybės politika liūdina. Esame pastatyti prieš faktą – aukštesnius teisės aktus. Norėtųs, kad ne tik švietimo, bet ir kitose srityse tiek ministerijos, tiek Vyriausybės labiau atsižvelgtų į regionų ypatumus ir jų poreikius“, – kalbėjo projektui nepritarusi darbietė Simona Bindariūtė. Abejonių, kad Savivaldybė padarė ne viską, jog išsaugotų klasę Vabalninke, jaunai politikei kilo po I. Varzienės išsakytų minčių.
Tas mintis I. Varzienė išsakė posėdžio pradžioje. O prieš balsavimą politikė sakė, kad konservatoriai negali prisiimti atsakomybės už šitą sprendimą, tačiau nemananti, kad reikėtų mažinti vaikų skaičių klasėse. (Tą ir numatė konservatorių valdoma ministerija).
„Aš tik noriu pasakyti, kad nemanau, jog reikia mažinti vaikų skaičių, nes, kiek teko domėtis, kad yra paskaičiuota, jog mokinių skaičius 21 garantuoja ir pakankamai modulių pagal švietimo įstatymą, ir lygias galimybes su didmiesčių mokyklomis. Bent jau kad nebūtų tokios didelės atskirties“, – ministerijos nuostatai neprieštaravo patyrusi politikė. O tą įtvirtinančiam sprendimo projektui I. Varzienė sakė nepritarsianti dėl kitų priežasčių.
Ne tas kelias
„Opozicija vykdo savo misiją ir šiuo atveju nepalaikysiu sprendimo ne todėl, kad nesuprasčiau projekto reikalingumo, o todėl, kad einama tokiu keliu“, – kalbėjo I. Varzienė.
Anot jos, į klausimų dėl Vabalninko gimnazijos svarstymą nebuvo įtraukta Taryba, kurioje „yra daug savo darbą išmanančių švietimiečių su patirtimi“. Ji pati daug prisidėjusi kuriant Vabalninko gimnaziją, o dabar skaudu ir dėl situacijos, ir dėl to, kad nevyksta jokios diskusijos apie mokyklos, tegu ir pagrindinės, stiprinimą.
Apie diskusijos dėl Vabalninko mokyklos būtinumą pasisakė ir liberalas Povilas Mikalajūnas. „Reikia dabar jau pradėti tą skaudžią diskusiją dėl Vabalninko pagrindinės mokyklos. Nes tikrai šitų klasių vidurinio ugdymo nebus, reikia tą atvirai pripažinti, ir nei meras, nei specialistai šito nesukurs. Tai kuria tėvai, kurie renkasi geresnį mokymą. Kas gali, važiuoja į Biržus, kas renkasi profesinį mokymą. Kodėl jie turi likti Vabalninke? Ir baigiamųjų egzaminų rezultatai, ir įstojimas mokytis toliau rodo, kad „Saulės“ gimnazijos reitingai yra aukštesni. Atstumas šiais laikais nieko nereiškia“, – išsakė nuomonę P. Mikalajūnas.
Apie pedagoginę patirtį ir teisinį nihilizmą
„Mokytoju dirbu 23 metus, ir kuo yra mažiau mokinių, tuo jie geriau išmokomi. Tai nepalaikysiu“, – sprendimui prieštaravo „atgimietis“ vairavimo mokytojas Vytautas Juška. Taryboje yra daugiau patyrusių pedagogų – I. Varzienė, A. Garšvaitė, Dalia Baltrušaitienė ir Arūnas Anskinas. Pastarasis dalyvavimo diskusijoje ir balsavime išvengė – nusišalino, kad nebūtų įžvelgtas interesų konfliktas. Anot politiko, tokią galimybę sukuria tai, kad jis dirba gimnazijoje, į kurią ateina vabalninkiečiai.
„Tėvynės sąjungos krikščionys demokratai valdo ministeriją. Tai gal laikas keisti ministerijos valdymą ir patikėti jį kitiems?“ – į posėdyje išsakomą kritiką švietimą kuruojančiai vicemerei reagavo Tomas Četvergas.
„Visiems gimnazijos (Vabalninko) gelbėtojams noriu pasakyti, kad jinai dar niekur nedingo, gimnazijos statusas dar likęs. Ir jeigu jau visi taip labai norite dirbti ir prisidėti, tai dar turite ir visi turime laiko iki kitų metų darbuotis, ieškoti tų vaikų ar kažkokių kitų būdų. Bet šiandien aš tarp mūsų matau net ir kandidatų į Seimą, kurie demonstruoja visišką teisinį nihilizmą savivaldybėje patys balsuodami prieš įstatymus. Suprantu, kad tai nėra populiaru – ir nereikia juoktis, jūs pati norite leisti įstatymus ir sakote, kad nereikia jų laikytis. Tai man yra gėda“, – pasisakė A. Jukna, paskutinius žodžius skyręs vienai iš Tarybos narių.
Projektui buvo pritarta. Už projektą balsavo 13 politikų. Susilaikė 6 (D. Barkauskas, I. Varzienė, V. Eidukas, Laurynas Bukys, Liutauras Variakojis, S. Bindariūtė). Prieš buvo 4 (K. Isakas, I. Drevinskaitė, V. Juška ir Alė Pocienė).
Projektui dėl Vabalninko gimnazijoje dėl mokinių trūkumo neliekančios klasės nepritarė konservatoriai, „Biržų atgimimas“ ir „darbietės“.
