Ukrainiečiai vaikai Biržuose apsipranta, džiaugiasi mokyklos maistu ir tik mažyliai pasiilgsta jiems įprastų žaislų.
Prašo papildomų maisto kortelių
Ketvirtadienį savivaldybėje vyko pasitarimas dėl ukrainiečiams teikiamos pagalbos. Rajono vadovai kalbėtis pakvietė ugdymo įstaigų direktorius, pagalbą karo pabėgėliams teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovus ir biržiečių šeimas.
„Sužinoti, kaip gyvena ukrainiečiai, išsiaiškinti problemas“, – susitikimo tikslą įvardijo savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujanti administracijos direktorė Irutė Varzienė. Kaip informavo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius, rajone šiuo metu gyvena 71 karo pabėgėlis, apie 10 iš jų įsidarbino.
„Esminė problema – prašo maisto kortelių“, – sakė K. Knizikevičius. „Maisto bankas“ informavo apie papildomą davinį, sakė, kad papildomas korteles dalys savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro narė Sandra Balčiūnienė.
Svarstyta, ar Trečiojo amžiaus universiteto nariai negalėtų antradieniais su ukrainiečiais pabendrauti J. Basanavičiaus gatvėje paramos fondo „Vilties šviesa“ patalpose rengiamuose susitikimuose.
Ukrainiečius apgyvendinantys žmonės galės gauti kompensacijas, jų skyrimą administruos savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Už vieną apgyvendintą pabėgėlį būsto savininkui skiriama 150, o už kitus – po 50 Eur per mėnesį. Išmoką galima gauti iki 3 mėnesių.
Aiškėja, kad besiregistruojantieji teikti paramą ne visada elgiasi atsakingai. „Vieni žodžiais labai padeda, bet kai kreipiesi, tai būna visko“, – pastebėjo I. Varzienė.
Tenka pabūti ir psichologais
Pasiūlymų iš asmenų dėl būsto nebėra, pabėgėliams apgyvendinti paruošti būstai Medeikiuose, įstaigoje „Vaiko užuovėja“. Ten galėtų gyventi 20 asmenų.
Kelias šeimas savo namuose Biržuose apgyvendino Rūtos Bartuškevičienės šeima. Iš Ukrainos turėję bėgti ir psichologines traumas patyrę žmonės į daugelį dalykų labai jautriai reaguojantys. Todėl, pasak p. Rūtos, juos apgyvendinusiems žmonėms tenka pabūti ir psichologais.
Profesionalių psichologų pagalbos ukrainiečiai nenori. Pasak Švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) vadovės Audronės Januševičiūtės, ukrainiečiams bet kokia siūloma galima speciali pagalba (tarkim, ir logopedo) asocijuojasi su liga. Nes panašias paslaugas jų šalyje teikia gydymo įstaigos.
Mokyklose vaikai pamažu atsigauna
Rajono ugdymo įstaigas lanko 20 ukrainiečių. Iš jų 13 mokosi „Aušros“ pagrindinėje mokykloje. Pasak šios ugdymo įstaigos direktorės Saulės Venckūnienės, mažiesiems ukrainiečiams mokyklos bendruomenė skyrė daug ir gražaus dėmesio. Labai svarbu, kad šioje mokykloje dirba ir ukrainiečiams padeda mokytoja Natalija. Jos pagalbą junta ir pradinukai, ir nuotoliniu būdu Ukrainoje besimokantys vyresnieji.
„Greičiausiai adaptavosi pradinukai. Jaučiasi, kad vaikiukai jau atkutę, netgi pradeda gudrauti – nenori lankyti lietuvių kalbos pamokų“, – su šypsena pasakojo S. Venckūnienė. Pasak mokyklos vadovės, ukrainiečiai vaikai labai džiaugiasi, kad mokyklos valgykloje yra tiek daug patiekalų. Jiems tai kelia nuostabą, nes, pasak vaikų, ten, iš kur jie atvykę, mokykloje gaudavę tik „perlovką“ (perlinių kruopų košę).
Ir ne ugdymo kokybė tokiomis sąlygomis esanti svarbiausia ir pasiekiama.
„Stengiamės sudaryti sąlygas, kad jie kuo geriau jaustųsi, kiek tokiomis aplinkybėmis tą padaryti įmanoma“, – sakė direktorė S. Venckūnienė.
Mokykla ir savivaldybė dėkinga karo pabėgėlius anglų kalbos mokančiai savanorei Stasei Eitavičienei. Lietuvių kalbos mokymo užsiėmimai vyksta savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyboje, kur savanoriauja mokytoja Monika. Pasirūpinta ir mažaisiais ukrainiečiais.
„Kol mamos mokosi, su jomis atėję vaikai būna užimti“, – sakė ŠPT direktorė A. Januševičiūtė.
Ilgisi įprastų žaislų
Gerai mažieji ukrainiečiai jaučiasi ir lopšelyje – darželyje „Drugelis“. Jį lanko 5 ukrainiečiai.
Direktorius Andrius Taura dėkingas paramos centrui „Spindulys“, padėjusiam visus vaikučius aprūpinti naujais drabužiais.
A. Taura sakė, kad nors vaikai jaučiasi gerai, jiems nėra lengva įprasti prie kitokios aplinkos, netgi žaislų.
„Kada duosite normalius žaislus?“ – girdi mažylių ukrainiečių klausimus „Drugelio“ darbuotojai. „Normaliais“ žaislais vaikai vadino suktuką „vilkelį“, lėlytes.
Direktorius užsiminė apie kylančią problemą – vietų darželyje stoką ir būtinybę įkurti dar vieną grupę.
Džiugi žinia, rėmėjų dovanos, grįžtamasis ryšys
Viešosios įstaigos „Pagalbos centras“ vadovė Regina Židonienė sakė, kad centro darbuotojai kasdien bendrauja su karo pabėgėliais. Jie čia gauna įvairių reikalingų daiktų, drabužių, patalynės, maisto produktų.
„Jaučiame ir grįžtamąjį ryšį – ukrainietės moterys atsineša į dienos centrą namuose keptų bandelių vyniotinių, nori, kuo gali, pasidalyti su mūsų vaikais“, – sako R. Židonienė,
Puikius rėmėjus iš JAV ir Švedijos turintis „Pagalbos centras“ paruošė 110 puikių velykinių dovanų ir biržiečiams, ir Ukrainos vaikams. Dovanas gavo Biržų, Pačeriaukštės, Papilio „Pagalbos centro“ įkurtų dienos centrų lankytojai. Centro vadovė už paramą dėkinga Biržuose veikiančios švedų kapitalo įmonės savininkui, su kuriuo užsimezgęs laiko patikrintas ir be galo vertingas ryšys.
R. Židonienė pasidalijo džiugia žinia apie „Pagalbos centrą“ pasiekusią didžiulę sumą amerikiečių paramos.
„Visa tai skirta padėti ukrainiečiams. Jie nori, kad karo pabėgėliai vaikai niekuo nesiskirtų nuo čia gyvenančių – būtų gražiai aprengti, aprūpinti visomis mokymo priemonėmis, žaislais. O daiktai ir drabužiai dėvisi, todėl esame pasirengę padėti“, – sakė R. Židonienė. „Pagalbos centro“ vadovė prašė mokyklų atstovus užsirašyti jos telefono numerį ir kreiptis dėl pagalbos moksleiviams ukrainiečiams. Dalis lėšų bus laikoma rugpjūčio mėnesiui, kai vaikus reikės paruošti naujiems mokslo metams.
R. Židonienė priminė apie iš Švedijos gautą 1 toną maisto produktų – dešimtis kilogramų sūrio, sviesto, 200 kilogramų švediškos duonos.
„Iki šiol šaldikliai pilni – kreipkitės, jei tik reikia“, – kvietė VšĮ „ Pagalbos centras“ vadovė R. Židonienė. Jai ir Bartuškevičių šeimai išsakyta daug gerų žodžių – dėkojo meras, administracijos direktorė, jos pavaduotoja. O mero pavaduotoja su viltimi linkėjo, kad karo pabėgėlių nedaugėtų ir ukrainiečiai galėtų gyventi savo šalyje.
