Praėjęs sekmadienis – į Biržų istoriją įeisianti diena. Biržiečiai atidavė pagarbą į gimtąjį miestą atvykusiam kardinolui Rolandui Makrickui.
Sekmadienį paminėję Valstybės atkūrimo dieną, pailsėję, biržiečiai pirmadienio pavakarę rinkosi į kitą šventę Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Čia vyko Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo renginys, o Garbės piliečio vardas šiais metais skirtas kardinolui Rolandui Makrickui.
Šis pagarbos ženklas skirtas už reikšmingą indėlį skatinant krikščioniškų bažnyčių dialogą, prisidėjimą sprendžiant socialinės nelygybės, migracijos, taikos, globalizacijos problemas, ganytojišką tarnystę Lietuvos ir Biržų krašto žmonėms, aktyvią veiklą, garsinant Lietuvos vardą tarptautinėse organizacijose ir diplomatiniuose forumuose.
Didelė garbė mūsų kraštui, kad tokio aukšto rango dvasininkas išaugo šalia mūsų. Jį šiltai prisimena buvę kaimynai ir bendraklasiai, mokytojai. R. Makrickas, daug metų dirbdamas pastoracinį ir diplomatinį darbą įvairiuose pasaulio taškuose, nepamiršo gimtinės ir jos žmonių, palaiko nuolatinį ryšį su artimaisiais bei jaunystės draugais.
Prieš renginį gerai nusiteikęs, nuoširdžiai bendraujantis kardinolas R. Makrickas, lydimas klebono Jono Morkvėno, trumpai pasimeldė prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų, linksmai šnektelėjo su grupele jo laukiančių žmonių ir pasuko į pilnutėlę žmonių bažnyčią.
„Biržų garbės piliečio vardas teikiamas 25-ąjį kartą, paskutinį kartą jis suteiktas taip pat visame pasaulyje garsiam režisieriui Mantui Kvedaravičiui, kuris savo gyvenimu rodė, kaip reikia kovoti už laisvę ir vertybes.
Kardinolas taip pat yra vienas iš tų asmenų, kuris mums, biržiečiams, rodo pavyzdį, kaip tai daryti. Savivaldybės taryba buvo vieninga, palaikydama R. Makricko kandidatūrą.
Ačiū kardinolui, sekime jo pavyzdžiu, nes tai yra sektinas vienybės ir sutarimo pavyzdys mums visiems“, – sakė meras Kęstutis Knizikevičius, įteikdamas kardinolui Garbės piliečio regalijas.
„Noriu pasisveikinti su visais ir pasveikinti su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ta šventinė nuotaika tęsiasi ir šiandien. Valstybės atkūrimo laikotarpis buvo labai sudėtingas ir labai įtemptas. Tai buvo stebuklas. Man teko Vatikano archyvuose skaityti to laikmečio dokumentus, kitų valstybių susirašinėjimus, pozicijas Lietuvos atžvilgiu. Iš tiesų matosi, kad tai, kas įvyko, nebuvo kažkoks žemiškas sprendimas, tikrai atrodo tarsi koks Dievo vedimas mūsų tautos į laisvę, į nepriklausomybę, į suverenitetą. Tai, kas šiandien vyksta, man irgi atrodo kaip stebuklas – kas galėjo pagalvoti prieš kažkiek metų, kad man teks būti kardinolų kolegijos sudėtyje, sugrįžti į savo parapiją, į Biržus kaip kardinolui. Vienintelis jausmas dabar – tai dėkingumas Dievui ir žmonėms, kuriuos sutikau savo gyvenimo kelyje. Mano krikščioniškas gyvenimas, kaip tikinčio žmogaus, gilinimasis į tikėjimo tiesas, visos svajonės prasidėjo čia. Ir apsispręsti bei pasirinkti kunigystės kelią taip pat paskatino šios parapijos kunigai, jų pavyzdžiai, jų patarimas kliautis Dievo valia. Visose pareigose, kuriose buvau, ėjau ten, kur siuntė mane Bažnyčia, jos vadovai. Kaip mūsų valstybę reikia stiprinti, taip nuolat reikia ir save stiprinti tikėjimu, tais aukštais idealais. Nes prisitaikydami prie gyvenimo, prie buities, nebežvelgiame aukščiau – o tą kiekvienas turime daryti. Turime gyventi su tvirtu tikėjimu ir viltimi, kad kas beatsitiks, Dievas mus ves. Kaip vedė ir veda mūsų tautą ir kiekvieno žmogaus gyvenimą“, – kalbėjo kardinolas R. Makrickas, dėkodamas už jam suteiktą vardą. Jis dėkojo visiems, kurie parėmė tokį sprendimą. „Dabar bus didelis uždavinys pateisinti šį vardą. Biržai yra ir visados liks man brangus kraštas, apie kurį visada norėsiu kalbėti, pristatyti ir pakviesti žmones jį aplankyti“ – sakė R. Makrickas.
Biržų parapijos klebonas J. Morkvėnas sakė, kad didis džiaugsmas sveikinti R. Makricką kaip kardinolą, grįžtantį į gimtinę, į savo parapiją, į savo bažnyčią. „Nuoširdžiai sveikiname ir meldžiame, kad Viešpats Rolandą stiprintų, globotų ir toje viltyje išlaikytų“, – kalbėjo klebonas J. Morkvėnas.
Garbės pilietį sveikino Seimo narė Lilija Vaitiekūnienė, „Atžalyno“ pagrindinės (buvusios vidurinės) mokyklos, kurią baigė R. Makrickas, direktorius Vaidotas Butkevičius su mokiniais. Direktorius išgavo kardinolo pažadą kitą kartą aplankyti mokyklą, o svečias įteikė mokyklai skirtą dovaną – knygą apie baziliką, kurioje dabar tarnauja R. Makrickas.
Renginyje dalyvavo svečiai – dvasininkai iš Italijos, arkivyskupai iš Sirijos bei Latvijos, aukšti Lietuvos bažnyčios hierarchai, kunigai. Netrūko ir politikų – tiek Biržų rajono, tiek iš kaimyninių savivaldybių.
Po Garbės piliečio suteikimo renginio kardinolas drauge su kitais dvasininkais aukojo Šv. Mišias. „Mišios lotynų kalba reiškia eucharistiją, išvertus – padėką. Šiandien mūsų padėka Dievui už mūsų valstybę, už mūsų tautą ir už kiekvieno mūsų gyvenimą būtų prasminga, graži ir nuoširdi“, – sakė Šv. Mišių pradžioje kardinolas.
Homilijoje dvasininkas kalbėjo apie tikėjimą lydinčius ženklus: „Stebuklas pačia giliausia prasme yra tikėti, kad gyvenimas gali keistis. Kad gali keistis šeimos, visuomenės, valstybės ir viso pasaulio gyvenimas. Ir nereikia važinėti po šventas vietas, tikintis sulaukti stebuklo – jis įvyksta kiekvieno mūsų sąmonėje ir širdyje“.
Po Šv. Mišių R. Makrickas vėl priiminėjo sveikinimus – norinčių pasveikinti kraštietį kardinolą buvo daug. Pasaulyje gyvena apie milijardas du šimtai milijonų katalikų, yra bažnyčios galva popiežius bei du su puse šimto kardinolų. Lietuva šiame vandenyne yra nepastebimas lašelis, tačiau net trys lietuviai dabar nešioja kardinolo vardą.
„Puikus, solidus renginys. O kardinolo Rolando aukotos Šv. Mišios pakerėjo savo ramybe, paprastumu, nuoširdumu ir išmintimi“, – sakė iš bažnyčios skirstytis neskubėję biržiečiai.
