Žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologijos paminklas Šiaurės Lietuvoje – Karvės ola – yra gyva ir toliau besiformuojanti. Tuo dar kartą įsitikino Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio skyriaus vyriausiasis specialistas (geologas) Šarūnas Kubilius.
Trečiadienį ryte apžiūrinėdamas karsto reiškiniais aktyvią teritoriją jis apsilankė Karvės oloje. Paaiškėjo, kad jos dugne atsivėrė urvas.
Įgriuva atsivėrė laiptų, kuriais turistais nulipa į duobės dugną, apačioje. Laiptų galas faktiškai liko kaboti.
Pirminiais duomenimis, urvo gylis siekia 1 metrą, plotis – 30 centimetrų.
Š. Kubilius svarstė, kad urvą galėjo išplauti gausiai lijęs lietus.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai laiptų apačioje yra uždėję grandinę, kad į duobę lankytojai neliptų ir į urvą neįgriūtų. Vakar jie svarstė apie būtinybę pakabinti ir įspėjamąjį užrašą. Tačiau, Š. Kubiliaus nuomone, lankytojai ir patys turėtų turėti galvas ir įvertinti rizikas.
Geologas sakė, kad nepasitvirtino jo kolegų prognozės. Tyrinėję Karvės olą jie prognozavo, kad karstinės įgriuvos gali susiformuoti į rytus nuo jos. O smegduobė atsivėrė pačiame olos dugne.
Karvės ola – žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologijos paminklas. Speleologai mano, kad jos amžius siekia 200 metų. Pavadinimą ji gavo sklandant legendai, kad šioje oloje nuskendo karvė.
Paminklu Karvės ola paskelbta 1964 metais. Ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Jos skersmuo 10 – 12 metrų, gylis – apie 12,6 m.
Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.
