Biržų krašto vaikas, karys – savanoris, didvyris, kovojęs už Ukrainos, o kartu ir visos Lietuvos žmonių teisę gyventi laisvose šalyse. Tai – Ukrainoje kovoje su ruzijos okupantais žuvęs biržietis Tomas Valentėlis.
Verkė žmonės ir gamta
Vakar po atsisveikinimo Biržų pilies arsenalo salėje amžinai likęs 20-mečiu Tomas Valentėlis amžinojo poilsio atgulė centrinėse Biržų miesto Kęstučio gatvės kapinėse, šeimos kapavietėje. Tą dieną, atrodo, ir gamta apraudojo žuvusį jauną žmogų – nuo ankstyvo ryto tiesiog pylė lietus.
„Tai tik lietus“, – kalbėjo į atsisveikinimą atėjęs vienas iš Ukrainos atvykęs kariškis.
Ukrainos kariuomenės užsieniečių legione tarnavęs Tomas Valentėlis žuvo Kupjansko apylinkėse pirmosios kovinės užduoties metu. Po kovos draugų kelių nesėkmingų bandymų išgabenti kario kūną iš mūšio lauko tai pavyko tik po mėnesio didelėmis specialaus būrio pastangomis.
Pirmasis atsisveikinimas su kariu iš Lietuvos buvo Kyive, Maidano aikštėje. Jo karstą dengė dvi – Lietuvos ir Ukrainos – vėliavos.
Po šv. Mišių Šv. Aleksandro katedroje Tomo Valentėlio palaikai buvo sudeginti.
Urna su kario Tomo Valentėlio pelenais trečiadienį buvo pašarvota Vilniuje, Švento Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje. Čia pagarbą kariui atidavė aukščiausi Lietuvos valstybės ir Biržų rajono vadovai, kovos draugai, Ukrainos kovas su agresoriumi remiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, neabejingi piliečiai.
Atsisveikinimo vieta – simbolinė
Vakar ryte, 8 valandą, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje už Tomą Valentėlį buvo aukojamos šv. Mišios.
Po to iki 12 valandos Biržų pilies arsenalo salėje su velioniu buvo galima atsisveikinti ir parodyti jam paskutinę pagarbą.
Vieta, kuri pasirinkta atsisveikinti su biržiečiu kariu savanoriu, – simbolinė. Radvilų laikais iš arsenalo, kur saugoti ginklai ir šaudmenys, būdavo išlydima į karą. Arsenale pasakojama apie karybos istoriją, kuri, deja, niekada nesibaigia. Tai rodo vos prieš trejus metus čia įrengta ekspozicija pirmosiomis karo dienomis Ukrainoje, Mariupolyje, nužudytam biržiečiui, režisieriui Mantui Kvedaravičiui atminti. Čia, žinoma, vietą ras ir liudijimai apie antrąjį kare Ukrainoje žuvusį biržietį Tomą Valentėlį.
Pasirinko teisingai
„Jis pasirinko teisingai“, – viena atėjusi velionio pagerbti biržietė citavo kunigo pamokslo žodžius apie žuvusio Tomo pasirinkimą.
Į arsenalo salę besirenkantieji apgailestavo, kad anapilin išėjo toks jaunas ir gražus žmogus, kuriam reikėjo tik gyventi ir gyventi.
Velionio pusbrolis Kęstutis jį prisiminė kaip ramų, tylų vaiką. Anot giminaičio, niekada nebūtum pagalvojęs, kad Tomas galvotų apie didvyrio kelią.
„Būtų gerai, jog tokių atvejų daugiau nebebūtų ir nereikėtų išlydėti žuvusiųjų“, – vienas per kitą kalbėjo žmonės.
„Deja, realybė yra kitokia“, – sakė T. Valentėlio palaikus iš Ukrainos atlydėjęs Tarptautinės paramos fondo „Pagalbos sparnai“ saugumo koordinavimo vadovas Robertas Juknevičius. – Neteisingas požiūris, kad lietuviams nėra ko dalyvauti Ukrainoje vykstančiame kare. Mes jau seniai dalyvaujame kare. Jei neremsime Ukrainos, tą pačią baisybę pamatysime ir pas mus. Tomas pasirinko savo kelią. Suprato, kad tik visi kartu gindami Nepriklausomybę galim iškovoti pergalę prieš rusijos imperiją“, – kalbėjo R. Juknevičius.
Pagarbos ženklai
„Nors ir būdamas labai jaunas žmogus, jis kartu buvo ir labai brandus, nes suprato, kad nėra karo Ukrainoje arba nėra Ukrainos kovos už laisvę, yra visų mūsų kova už laisvę. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra apie Lietuvą. Šiandien jis man yra lygiai toks pat kovotojas už laisvę, kaip ir mūsų pokario partizanai, kaip ir disidentai, kurie, žinodami, kas jų laukia, žinodami visus pavojus ir visas grėsmes, vis tiek oriai ir tvirtai pasirinko tą pareigą, kurią išsikėlė sau gyvenime. Tai yra turbūt aukščiausios gyvenimo prasmės išsipildymas. Kaip aš žinau, Tomas ieškojo tos gyvenimo prasmės, ir aš manau, kad jam pavyko ją suprasti“, – sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Žuvusįjį pagerbusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad vaikinui bus suteiktas aukščiausias Krašto apsaugos sistemos apdovanojimas – medalis „Už nuopelnus“.
Anot ministrės, kad turbūt tiksliausiai apie Tomą buvo pasakyta, kad tai buvo žmogus, kovojęs už laisvę. Ir tikrai ta Ukrainos laisvė būtent tokiais momentais tampa kaip niekad arti mūsų, nes mes labai gerai suprantame, kad Rusijos kariuomenė, sulaikyta Ukrainoje, yra ta kariuomenė, kuri neateina iki mūsų.
„Žiūrėsime, kaip galima būtų vis tiktai tą atminimą užtikrinti, nes aš manau, kad tai yra ypatingai svarbu ir dėl tų jaunų žmonių, kurie žuvo, gindami Ukrainos laisvę, ir dėl tų jaunų žmonių, kurie dabar gina Ukrainos laisvę, kad aiškiai parodytume, kad jie mums yra labai svarbūs ir tikrai niekada nebus pamiršti“, – prieš išlydint į Biržus urną su T. Valentėlio pelenais kalbėjo ministrė D. Šakalienė.
