Metai iš metų konstatuojamas vaikų skaičiaus mažėjimas mokyklose, o Biržų rajono savivaldybės taryboje vietomis besikeičiantys valdantieji ir opozicionieriai vis aikčioja dėl nykstančių kaimo mokyklų, vieni kitų klausinėja apie strategijas bei taktikas.
Teisės aktai ir vaikų skaičiuotė
Ką tik pasveikinę gražaus jubiliejaus proga kolegą Vytautą Jušką ir dukrytės susilaukusią Tarybos narę Simoną Bindariūtę, Savivaldybės tarybos nariai svarstė klausimą dėl 2024 – 2025 mokslo metų mokinių skaičiaus rajono ugdymo įstaigų klasėse, jungtinėse klasėse, priešmokyklinio ugdymo bei jungtinių ugdymo grupėse patvirtinimo.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Loreta Baronienė pranešė, kad pagal dabartinius teisės aktus mokyklose negali būti jungtinių 5-6 klasių, o 1-4 klasės gali būti jungiamos ne daugiau kaip dvi ir mokinių skaičius jose turi būti ne mažesnis negu 8 mokiniai.
Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio ugdymo skyriuje būsimų 8 klasės mokinių yra mažiau, nei leistina teisės aktais – tik 7. Situacijai nepasikeitus gali reikėti Tarybos sprendimo šią klasę išlaikyti Savivaldybės lėšomis. Tai dėl Papilio būtų daroma ne pirmus metus.
Sudėtinga situacija Vabalninko Balio Sruogos gimnazijoje. Trečioje klasėje yra galimų 15 mokinių, o reikia, kad būtų 21. Anot pranešėjos, klausimas keliamas Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Tad gali keistis reikalavimai ir gali būti leista formuoti klasę, kai joje yra mažiau nei 21 mokinys. Arba, kaip siūloma, gali būti leista formuoti klases su mažesniu mokinių skaičiumi, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 20 kilometrų.
Tradicinis politikų dėmesys metai iš metų besitęsiančiai problemai
„Didžiausi pokyčiai, kad Medeikiuose ir Germaniškyje nebelieka pradinio ugdymo“, – sakė Tarybos narė konservatorė Irutė Varzienė. Ji prisiminė praėjusią kadenciją, kai valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai kovojo dėl Medeikių mokyklos. Politikė prašė pranešėjos L. Baronienės pakomentuoti, kodėl taip pasikeitė situacija, kad Medeikiuose nebelieka pradinio ugdymo.
„Kokia jūsų asmeninė nuomonė? Ar buvo susitikimas su tėvais? Ir apskritai – gal galėtumėte pakomentuoti, ką Švietimo skyrius nuveikė, kad pritrauktų tuos mokinius ir formuotų aktyvesnę tą politiką ir dėl Vabalninko, ir dėl Papilio, ir taip toliau. Nes manau, kad tie klausimai yra aktualūs žmonėms“, – kalbėjo I. Varzienė.
„Klausimai aktualūs ir žmonėms, ir mūsų skyriui taip pat. Dėl Vabalninko gimnazijos daroma viskas, kas tik įmanoma“, – atsakė L. Baronienė, minėjusi įvairias pastangas, tarp jų ir prašymus, išsiųstus Savivaldybių asociacijai, Švietimo, kultūros ir sporto ministerijai.
Germaniškyje pradinio ugdymo tęsti nebuvę galima dėl mokinių skaičiaus, kuris tapo pernelyg mažas ketvirtokams išėjus į pagrindinio ugdymo klases. O štai Medeikiuose lemiamu tapęs mokinių tėvų sprendimas atžalas vežioti į Biržus kartu su vyresniais šeimų vaikais. Nepadėję pokalbiai nei su Kaštonų mokyklos administracija, nei su tėvais.
„Taigi toks sprendimas yra tėvų sprendimas. Kartais gaila, kad taip nutinka, bet Pabiržės atvejis rodo, jog būna, kad kartais pavyksta“, – vedėja L. Baronienė priminė Pabiržę, kur atsiradus mokiniui pavyko išsaugoti pradinį ugdymą.
Vedėja akcentavo, kad mokyklų išsaugojimas turėtų būti bendras Savivaldybės skyriaus ir bendruomenių darbas.
Juolab kad bendruomenės žino apie atvykstančius ir išvykstančius žmones, mokyklinio amžiaus vaikus.
Germaniškio situaciją gerai žinančiai ir ja besirūpinančiai Tarybos narei „darbietei“ Alei Pocienei buvo atsakyta, kad Germaniškyje pradinis ugdymas galės būti tęsiamas, jei tik 2025 – 2026 metais atsiras pirmokų. Lygiai taip pat, jei tik atsirastų galimybė, Nemunėlio Radviliškyje galėtų būti tęsiamas pagrindinis ugdymas.
Kas siekia išnaikinti kaimo mokyklas?
„Antrus metus matome, kad rezultatai dar prastesni, kas liečia mokyklų skyrius kaimuose. Direktoriai didžiųjų įstaigų nesuinteresuoti tuos skyrius išlaikyti. Yra labai geras pavyzdys dėl tų pačių Medeikių, kai įkalbinama mokytoja pereiti į pagrindinę mokyklą, o paskui ją mokinukai išeina. Tai kokia Savivaldybės strategija dėl kaimo mokyklų – ar jas visas tiesiog norima numarinti? Šiuo momentu realiai niekas nieko nedaro, kad tos mokyklos gyventų“, – mero klausė „atgimietis“ Kęstutis Isakas.
„Tai realiai į jūsų klausimą atsakė skyriaus vedėja, kad didžiąja dalimi viską sprendė patys tėvai. Kaip matėme Pabiržės atvejį, jie stengėsi dėl klasės išlikimo. Medeikių atveju to neįvyko“, – kalbėjo meras, priminęs 2019 metus, kai buvo planuojama visas paslaugas iš mokyklos perkelti į „Vaiko užuovėjos“ pastatą ir ten sukurti stiprų daugiafunkcį centrą Tačiau, deja, pasak mero, ne tik valdančiosios daugumos, bet ir opozicijos nariai tam nepritarė ir agitavo, kad viską reikia palikti mokykloje. Tuo metu perkėlimas būtų buvęs teisingas sprendimas, juolab kad pati bendruomenė praėjusiais metais pasiprašė, kad visos paslaugos būtų teikiamos „Vaiko užuovėjos“ pastate. „Tačiau spendimas buvo pavėluotas ir kai kurios paslaugos jau buvo išnykusios“, – aiškino meras.
Rūpestis ateitimi ir vaikų gausinimu
„Kokia situacija dabar, mes žinome. Aš klausiu apie ateitį, kokia būtų jūsų strategija, kad būtų galima realiai išsaugoti mokyklas“, – mero klausė K. Isakas.
„Kad realiai išsaugotume mokyklas, vaikų turi daugėti. Strategija turi būti tokia, kad vaikų turi daugėti. Reikėtų dėl to paraginti visus. Nebus vaikų – nebus ir tų mokyklų“, – atsakė meras.
Pranešėja L. Baronienė papildomai informavo apie mokinių mažėjimo tendenciją rajono mokyklose.
Pasak vedėjos, 2022 – 2023 mokslo metais mokinių skaičius rajone buvo 1950, o 2023 – 2024 metais – 1892. Tai yra 58 mokiniais mažiau. Tai būtų dvi didelės arba kelios mažesnės klasės.
„Kas bus su darželio vaikais?“ – apie medeikiškius klausė socialdemokratas Audrius Jukna.
Meras atsakė, kad šių vaikų ugdymas bus perkeltas į „Vaiko užuovėjos“ pastatą. Dabar čia gyvenantys ukrainiečiai minėtame pastate nebegyvens – ta linkme, pasak mero, jau dirbama.
Mokyklos pastatui galimai bus ieškoma pirkėjo. Jeigu atsirastų norinčių čia steigti senelių namus, toks variantas tikrai būtų svarstomas.
Mokyklų naikinimo vajus ir su tuo susijęs žmogus
Dėl situacijos ir balsavimo pasisakė rajono „valstiečių“ lyderis, frakcijos pirmininkas Audrys Šimas.
Anot jo, mokyklų naikinimo vajus rajone prasidėjęs švietimą kuruojant liberalei Astrai Korsakienei. „Savivaldybėje yra žmogus, atsakingas už švietimą. Tas pats žmogus už tai buvo atsakingas ir 2019 metais. Pagrindinė problema, manau, yra tai, kad vienas iš Savivaldybės vicemerų nededa pastangų išsaugoti, kažkaip išlaikyti mokyklas. O uždarymo vajus jai, matyt, labai patinka. Matau šią vieną iš didžiausių problemų, kurios yra Savivaldybėje. Meras turbūt pasitiki tuo žmogumi, o reikėtų daugiu kontroliuoti. Aišku, vaikų neprigimdysim, bet gal yra lengvesnis kelias – kreiptis į šalia esančią Latvijos Respubliką. Gal iš Skaistkalnės galėtume ką pasikviesti į mokyklą Germaniškyje – tada jos nereikėtų uždaryt?“ – ironizuodamas kalbėjo „valstietis“ Audrys Šimas, manantis, jog sprendimui pritarti reikėtų.
Vicemerė – ne bitė motinėlė, tėvai – laisvi žmonės
Liberalų frakcijos vadovas Justas Greviškis sakė pritariantis kolegos A. Šimo paminėtai nuomonei, jog aktualiausia yra vaikų gimstamumo problema.
„Vicemerė tikrai vaikų visam rajonui neprigimdys – ne bitė motinėlė“, – sakė J. Greviškis. Gaila, kad tėvai renkasi vaikus vežti į miestą, o nesirenka arčiau esančių mokyklų.
„Bet čia yra jų laisvė ir mes jos negalime riboti. Galime tik kviesti, siūlyti geresnį paslaugų paketą, bet vis tiek tai yra tik vaikų tėvų sprendimas“, – nuostatą išsakė J. Greviškis, kvietęs palaikyti sprendimo projektą.
Už projektą pasisakė ir buvusi vicemerė socialdemokratė Audronė Garšvaitė.
Frakcijos „Biržų atgimimas“ pirmininkė Indra Drevinskaitė pranešė, kad frakcija sprendimui dėl mokinių skaičiaus klasėse nepritars, nes pasigenda strategijos.
Anot politikės, visą laiką atsiremiama į tai, kad viena – nėra vaikų, niekas jų neprigimdys ir antra – toks yra tėvų pasirinkimas.
„Taip, vaikų nėra. Taip, toks tėvų pasirinkimas, kur leisti vaiką į mokyklą. Bet atsimušinėdami metai iš metų tokiais faktoriais mes prieisime tokią ribą, kai teks uždaryti miesto mokyklas. Vien dėl to, kad nėra strategijos, kas laukia kaimo mokyklų, mes sprendimui pritarti negalime“, – pranešė I. Drevinskaitė.
Kaip ir visuose komitetuose, sprendimui pritarta.
Prieš projektą balsavo „atgimiečiai“ I. Drevinskaitė, Vidas Eidukas, Liutauras Variakojis, Alė Pocienė, K. Isakas. Susilaikė konservatoriai I. Varzienė, Laurynas Bukys, „atgimietis“ Vytautas Juška ir „valstietis“ A. Šimas.
Balsavime nedalyvavo galimų interesų konflikto vengę konservatoriai Arūnas Anskinas, Dalius Barkauskas, Dalia Baltrušaitienė ir Simona Bindariūtė.
