Kovotojo už lietuvybę prieš Rusijos priespaudą atminimo ženklas stovi apleistas ir neprižiūrimas. Ar jis bado akis tik dvasininkui?
Suorganizuoja šventę ir pamiršta
„Mes pristatome atminimo ženklų. Suorganizuojame šventę, jos metu dalyvaudami prisirenkame politinių taškų. Ir po to tuos ženklus paliekame“,- susirūpinęs kalbėjo Vabalninko katalikų parapijos klebonas ats. kpt Jonas Tamošiūnas.
Kunigas tokią nuomonę išsakė kalbėdamas apie Pasvaliečių kaimo centre stovintį ąžuolinį stogastulpį.
Jis daugiau nei prieš dvidešimtį metų buvo pastatytas lietuvybės puoselėtojui ir kovotojui už kalbą Antanui Macijauskui atminti.
Klebonas J. Tamošiūnas labai gerai žino situaciją, nes kai tarnavo Saločių bažnyčioje, buvo Smilgių parapijos administratoriumi.
Stogastulpis jau kurį laiką stovi stipriai pasviręs, nedaug trūksta, kad nuvirstų. Jis visas apsamanojęs, nevalytas ir neatnaujintas.
Aplink stogastulpį vasarą apšienauja seniūnijos darbuotojai. Tačiau iš esmės jis stovi neprižiūrimas.
Kunigas Jonas Tamošiūnas įsitikinęs, kad atsakomybę už pastatytą stogastulpį turi prisiimti jo statytojai.
Pašnekovas mato ir daugiau panašiai vykstančių dalykų, kai rūpinamasi „užsidėti varnelę“, o kas bus vėliau, negalvojama.
„Ruošiamasi statyti atminimo ženklą monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui. Aš iš karto klausiau, kas jį vėliau prižiūrės. Akivaizdu, kad apie tai niekas iš statytojų negalvoja. Tad greičiausiai šis reikalas liks parapijai“,- kalbėjo klebonas.
Jis minėjo ir paminklinį akmenį, kuris buvo pastatytas prie pastato, kuriame buvo įsikūrusi Smilgių mokykla. Buvusios mokyklos pastatą nugriovė jos naujas savininkas. O vienišas akmuo liko stovėti prie ūkininko bazės po medžiu.
Kovotojas prieš Rusijos valdžią
Po 1863 metais vykusio sukilimo numalšinimo 40 metų buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis.
Carinės Rusijos ketinimui surusinti lietuvių tautą priešinosi ir Biržų krašto žmonės.
Inžinierius, visuomenės veikėjas, biržietis Antanas Macijauskas išleido „Žemėlapį lietuviškai latviško krašto“. Jis buvo konfiskuotas tuometinės caro valdžios.
Leidėjas kreipėsi į teismą ir ketverius metus su tuometine Rusijos caro valdžia bylinėjosi. Bylą laimėjo, tuo metu buvo panaikintas lietuvių spaudos draudimas.
„Tai buvo paskutinis laimėtas mūšis 40 metų lietuvių kovoje dėl tradicinio lietuviško rašto, atvėręs vartus į legalią spaudą ir švietimą,“- rašo monografijos apie A. Macijauską autorius Vytautas Pocius.
Garsaus kraštiečio, visuomenės veikėjo, lietuvybės puoselėtojo Antano Macijausko atminimas yra puoselėjamas Biržų rajone.
Biržų rajono savivaldybė kartu su Lietuvos žurnalistų sąjunga yra įsteigusi A. Macijausko premiją, kuri kasmet įteikiama Biržų miesto šventės metu.
Laimė, niekas iš premijos gavėjų ir renginių dalyvių nenuvažiuoja prie stogastulpio A. Macijausko gimtuosiuose Pasvaliečiuose. Nes Biržų valdžios atstovams greičiausiai tektų raudonuoti iš gėdos.
Sutvarkymui daug nereikia
Biržų kultūros centro Smilgių padalinio darbuotoja Danguolė Plentauskienė prisiminė, kad stogastulpis buvo statomas kartu su seniūnijos tuometiniu vadovu Vytautu Džėja, kaimo bibliotekininke. Dalyvavo A. Macijausko giminaičiai iš Vilniaus. Stogastulpį pagamino tautodailininkas Vaidotas Butkevičius.
„Visi statėm. O dabar niekas neprižiūri. Nors daug nereikia, tik jį atitiesinti. Medis dar nesupuvęs“,- apie esamą situaciją kalbėjo D. Plentauskienė.
Kultūros darbuotoja minėjo, kad valstybinių ir kitų švenčių proga prie stogastulpio padedama gėlių.
D. Plentauskienės manymu, juo galėtų pasirūpinti Pasvaliečių kaimo bendruomenė, bet ši, anot jos, „subyrėjusi, vyksta teisminiai ginčai“.
Jei pasistatėt – bent prižiūrėkit
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistas paveldosaugai Dalius Mikelionis sakė, kad stogastulpis neįtrauktas į savivaldybės paminklų sąrašus. Jei jis būtų sąraše, jį turėtų prižiūrėti Pačeriaukštės seniūnija.
Šiuo atveju jį turi prižiūrėti tie, kas pastatė. Tačiau tai priklauso nuo pačių žmonių sąmonės ir atsakomybės.
„Prieš 30 metų buvo vajus, beveik kiekviename kaime pristatyta kryžių ir paminklų. Kas prižiūri, ten medinės architektūros paminklai laikosi. O kas ne, jie pūva bei griūva“, – svarstė D. Mikelionis.
Jis prisiminė savo kolegės pasakytas mintis vieniems kryžiaus statytojams: „Jei pasistatėt, tai bent prižiūrėkit“.
D. Mikelionis kalbėjo, kad į paminklų sąrašą galima įtraukti stogastulpį pačiam paveldosaugininkui nusprendus, seniūnijai ar bendruomenei paprašius.
Kokia bendruomenė, toks ir kryžius?
Pačeriaukštės seniūnijos seniūnas Aurimas Frankas patvirtino, kad stogastulpio aplinką seniūnijos darbuotojai apšienauja.
Jis mano, kad stogastulpį prižiūrėti priklauso kaimo bendruomenei. Bendruomenės vadovai buvo kažkada į seniūniją atėję su ultimatumais. Reikalavo, kad seniūnija išbetonuotų stogastulpio aplinką, impregnuotų.
„Ten ne seniūnijos ir ne savivaldybės statyta. Pastatėt – tai ir saugokit. Jei rimta gyvenvietė, ji turi savo bažnyčią, kurią išlaiko pati bendruomenė. Jei kiek mažesnė, turi savo kryžių, kurį turi saugoti ir išlaikyti. Jei neturi ir to, ir to, gyvenamoji vietovė yra be dvasios. Už juos kiti kryžiaus ar bažnyčios nepastatys ir neprižiūrės“,- kalbėjo seniūnas.
Aurimo Franko manymu, ši situacija skaudi. „Kokia bendruomenė, toks ir kryžius“,- apgailestavo jis.
„Nesu dvasiškas tėvelis. Bet kiekvienas kaimas, kiekviena gyvenvietė turi rūpintis savo dvasiniu pasauliu. Jei nesirūpina, jie bedvasiai“,- įsitikinęs seniūnas.
Savivaldybei turėtų rūpėti?
Pasvaliečių kaimo bendruomenės pirmininkui Donatui Balčiūnui prisiskambinti nepavyko.
Kaimo bendruomenės tarybos narys ir Biržų savivaldybės tarybos narys Tomas Četvergas sakė, kad stogastulpis stovi jo namų valdoje.
„Aš vieną kartą esu jį tvarkęs. Dabar jis pasviręs. Sakiau, pavasarį, kai pradžius, bandysiu atkasti ir atstatyti į vietą. Manau, ir savivaldybei jis turėtų rūpėti, juk A. Macijausko premiją teikia“,- kalbėjo Tomas Četvergas.
