Aplinkos ministerija praneša, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus. Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų.
ŠR domėjosi, kaip toks sprendimas palies Biržų verslininkus, prekiaujančius statybos bei santechnikos prekėmis, taip pat atsarginėmis traktorių ir kitos technikos dalimis.
Pirkėjai pokyčių nejus
Prie autobusų stoties yra įsikūrusi UAB „Obelaukiai“ parduotuvė, Biržuose garsėjanti plačiu santechnikos bei statybos prekių asortimentu. Įmonės direktorius Vaidotas Kanaverskis sakė, jog reikia gerai pagalvoti, kokias prekes iš minėtų šalių galima rasti parduotuvėje. Anot vadovo, Baltarusijoje ar Rusijoje pagamintos prekės sudarytų gal 1-2 procentus viso asortimento. Prekių tiekėjai jau praėjusią savaitę pranešė apie tai, kad kai kurias prekes pakeis analogai iš kitų šalių. Jokios įtakos įmonės veiklai tie pokyčiai neturės, naujos prekės gali būti nežymiai brangesnės. Tarkime, Lietuvoje gaminamos vinys yra kiek brangesnės nei baltarusiškos.
Cinkuotas viedras – ukrainietiškas
Panašiai kalbėjo ir Respublikos gatvėje veikiančios J. Jankauskienės įmonės pardavėja Vilma. Pasak moters, be vinių ir abrazyvinių pjovimo diskelių, sunku ką nors daugiau iš tų šalių produkcijos ir parodyti. Tiekėjai jau pranešė, kad pasibaigus likučiams šie dalykai bus tiekiami iš kitur. Parduotuvėje akis užkliūna už ryškiai spindinčių cinkuotų kibirų, nepamainomo sovietmečio atributo. Tačiau apžiūrėjus kibirą ir jo dugne išpresuotą įrašą paaiškėja, jog viedras greičiausiai pagamintas Ukrainoje. Dar pavyko aptikti parduodamas mūrininko mentes (kelnes). Anot pardavėjos, tai ne bėda, jei tokių nebebus – analogiškas siūlo lenkų gamintojai.
Pirkėjai renkasi kokybę
V. Keršulio įmonės elektros prekių skyriaus pardavėja ilgai galvojo, kokia prekė jos skyriuje gali būti rusiška ar baltarusiška. Jos nuomone, yra tik viena ten pagaminta prekė – elektros skaitiklis. Dar įtarimų kėlė sovietinio standarto trifazės elektros rozetės ir kištukai, tačiau lipdukai ant jų liudijo, kad gamintojas yra Lietuvos įmonė. Antrajame parduotuvės aukšte veikiančiame santechnikos prekių skyriuje taip pat beveik nepavyko rasti rusiškų ar baltarusiškų gaminių. Anot pardavėjo Dariaus, žmonės dabar jau renkasi kokybę, o ne pigiausią produktą. Anot vyro, parduotuvė orientuotą į kokybiškesnes, tegul ir brangesnes prekes, todėl beveik visa kiniška ir rusiška produkcija lieka už borto.
Rusiškų ir baltarusiškų prekių mažėjimas
Stoties gatvėje veikiančios UAB „Apaščia“ direktorius Rimantas Kėželis sakė, jog įmonės parduotuvėje rusiškos ir baltarusiškos prekės sudaro apie 10 procentų pasiūlos. Daugiausia tai metalas ir metalo gaminiai. Anot vadovo, kai kurie tiekėjai praneša nutraukiantys prekių tiekimus, o likučius išimantys iš prekybos. Pasak R. Kėželio, tai kelia kiek painiavos, nes kai kurių pozicijų analogą rasti ir pristatyti reikia laiko, o statytojai nenori jo gaišti. Tačiau direktorius mano, jog nauji tiekimo kanalai greitai nusistovės, o ryškaus kainų pokyčio nebus.
R. Kėželis sakė, kad seniau kai kuriuos gaminius, pavyzdžiui, ketaus liejinius, yra vežęs iš Baltarusijos pats. Tai leisdavo prekes įsigyti juntamai pigiau. Tačiau dabar pasikeitė žmonių reikalavimai kokybei, dizainui, o čia rusiškos ir baltarusiškos prekės pralaimi vakarietiškiems analogams.
Visi pašnekovai minėjo, kad jau senokai stebimas rusiškų ir baltarusiškų prekių mažėjimas tiekėjų siūlymuose, todėl net visiškas jų išnykimas prekybai įtakos nepadarys.
Atsargines dalis perka iš Lenkijos ir Ukrainos
Jei atidžiau pasidairysime, tai taps aišku, jog aplinkui daug minimose šalyse pagamintos ir naudojamos technikos, ypač žemės ūkyje. Įvairių modifikacijų baltarusiški MTZ, rusiški T-40, T-25 ir kitokie traktoriai, sunkvežimiai bei kiti agregatai vagoja šalies laukus ir kelius. Ar atsarginių dalių tiekimo nutraukimas iš šalių – gamintojų nesustabdys šios technikos darbo, ar tai netaps dar vienu rūpesčiu ūkininkams, ypač smulkiesiems?
Apie tai kalbėjome su Rotušės gatvėje esančios atsarginių dalių parduotuvės vadybininku Petru Plepiu. Anot vyro, visas atsargines dalis įmonė traktoriams perka iš Ukrainos arba Lenkijos, šiose šalyse gaminama daug analogų. Pasak P. Plepio, kontaktų ar pirkimų iš Baltarusijos ir Rusijos jis neturįs.
Ieškos alternatyvų
Biržuose jau beveik dešimtmetį yra UAB „Agroservisas LT“ prekybos tinklui „AGROBOND“ priklausanti parduotuvė, dabar veikianti Plento gatvėje. Ši įmonė prekiauja traktoriais, žemės ūkio padargais, taip pat atsarginėmis dalimis traktoriams, tarp jų baltarusiškiems MTZ/Belarus ir rusiškiems T-25. Reklamoje skelbiama, jog prekiaujama originaliomis MTZ/Belarus detalėmis.
Pasikalbėti su Biržų parduotuvės atstovu nepavyko. Telefonu atsiliepęs vyras pasakė nieko nekomentuosiąs, politika jam neįdomi. Dėl visų klausimų pašnekovas liepė kreiptis į įmonės vadovus Raseiniuose UAB „Agroservisas LT“ detalių tiekimo vyriausiasis vadybininkas Arnas Juškevičius sakė, jog dabar kyla daug visokių klausimų, sekama situacija, kalbama su prekių tiekėjais. Anot pašnekovo, neramu, nes gali skaudžiai nukentėti ūkininkai, tačiau tikimasi, jog viskas pasisuks gera linkme. Pasak A. Juškevičiaus, daug atsarginių dalių šiai technikai gaminama kitose šalyse, tad dėl pagrindinių agregatų ir mazgų gedimų bus galima rasti alternatyvų kitur, ne vien Rusijoje ar Baltarusijoje. Taigi, išeičių yra.
Pasak vadybininko, gali būti tam tikras psichologinis barjeras, kadangi klientai įpratę gauti originalias detales, kai dabar bus galima gauti tik kitų gamintojų analogus. Kita vertus, ūkininkui svarbu tą traktorių užvesti ir važiuoti į laukus, o kieno pagaminta detalė – jau antraeilis dalykas. A. Juškevičius sakė, jog bus ieškoma įvairių tiekimo alternatyvų, siekiant, kad vartotojai kuo mažiau nukentėtų, tuo labiau kad įmonė yra didžiausias atsarginių dalių tiekėja Pabaltijyje. Vyras sakė, jog palaiko Ukrainos kovą, šioje šalyje turi daug draugų ir verslo partnerių.